Patvirtintas KAM kovos su korupcija priemonių planas

„Krašto apsaugos ministerija skiria didelį dėmesį korupcijos prevencijai ir skaidrumui. Tai tapo ypač aktualu dabar, kai išaugo krašto apsaugos finansavimas, pradėti stambūs pirkimai, siekiant modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir įgyvendinti kitus krašto apsaugos sistemos plėtros projektus. Tikimės, kad numatytos priemonės padės užkirsti kelią galimoms korupcijos apraiškoms krašto apsaugos sistemoje ir didins gynybos sektoriaus viešumą ir skaidrumą“, – pranešime cituojamas J.Olekas.

Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą Generalinė inspekcija parengė atsižvelgdama į pernai metų „Transparency International UK“ pateiktą pasaulinio gynybos antikorupcinio indekso tyrimo medžiagą ir šiame tyrime nurodytas rekomendacijas Lietuvai.

Svarbu, kad kalbama

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, labai svarbu, kad krašto apsaugos skaidrumo ir korupcijos grėsmių tema yra viešiau kalbama ir diskutuojama apie šioje srityje kylančias korupcines grėsmes.

„Palyginus su kaimynais, buvo akivaizdu, kad Lietuvoje pasigendame viešesnio pokalbio apie gynybos srities iššūkius ir daug kas vyksta tik tarp ekspertų, o visuomenė dažnai yra paliekama spėlioti. (...) Šioje srityje yra milžiniška žinių asimetrija – galbūt taip ir turi būti, suprantame, kad tam tikrų paslapčių negalime visi žinoti ir turime pasitikėti mūsų sprendimų priėmėjais, tačiau aišku, kad kai yra didelė žinių asimetrija, yra žymiai didesnė grėsmė korupcijai pasireikšti“, – BNS sakė S.Muravjovas.

Jis pabrėžė, kad su gynybos sritimis dirbančios įmonės dažnai yra įvardijamos kaip vienos korumpuočiausių visame pasaulyje, todėl visuomenėje yra labai svarbu žinoti, kaip Krašto apsaugos ministerija užtikrina šios neteisėtos įtakos nebuvimą.

„Transparency International UK“ atliko 21 NATO šalies ir 12 NATO partnerių šalių korupcijos gynybos srityje tyrimą. Jame buvo vertinta, kaip šalys siekia išvengti korupcijos politiniame, finansų, personalo, karinių operacijų ir įsigijimų srityse. Mažiausiai korupcijos rizikų turinčios šalys priskirtos grupei A, daugiausiai – grupei F. Lietuva pateko į vidutinės korupcinės rizikos grupę C.

Vertinime teigiama, kad nepakankamas vidinių procedūrų viešumas ir nepakankama informacija visuomenei apie gynybos sistemos veiklą yra esminiai antikorupciniai iššūkiai Lietuvos gynybos sektoriuje.

S.Muravjovas kaip aukštos rizikos sritį išskyrė ir viešuosius ministerijos vykdomus pirkimus: apie pusė gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų Lietuvoje sulaukia vos vieno pasiūlymo.

„Jeigu viešųjų pirkimų konkurse dalyvauja vienas tiekėjas, toks konkursas, toks atliktas viešasis pirkimas yra laikomas rizikingesniu ir jame dažniau gali pasireikšti korupcija. Todėl žinia mūsų kolegoms krašto apsaugoje yra labai aiški – užtikrinti, kad pirkimai būtų daromi kaip įmanoma skaidriau ir juose būtų kaip įmanoma didesnė konkurencija“, – sakė S.Muravjovas.

Pasak „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovo, Krašto apsaugos ministerija deda pastangas, siekdama šias rizikas sumažinti, ką įrodo ir priimtas planas. Vis dėlto S.Muravjovas pabrėžia, kad šios programos veiksmingumas priklausys nuo to, ar bus nuolat tikrinami ir vertinami jos rezultatai, ar ateityje planas bus atnaujinamas, atsižvelgiant į naujas korupcines grėsmes.

KAM sieks daugiau skaidrumo ir mokys personalą atpažinti korupcijos grėsmes

Kaip skelbia ministerija, atnaujintos kovos su korupcija priemonės apima vidaus ir išorės auditus, korupcijos valdymą ir antikorupcinių priemonių taikymą karinių operacijų metu ir personalo, dalyvaujančio operacijose, antikorupcinį mokymą.

Pasak ministerijos, karinių operacijų metu iškyla korupcinės grėsmės, susijusios su įsigijimais, skiriamomis užduotimis.