Pasaulio lietuvių atstovė: išeiviai jaučia valdžios dėmesio stoką

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Danguolė Navickienė teigia, kad išeiviai jaučia Lietuvos valdžios dėmesio trūkumą.

„Mes rūpinamės Lietuva ir norėtume, kad ir Lietuva šiek tiek mumis rūpintųsi ir mus pripažintų tikrais lietuviais, nesvarbu, kur mes gyvename“,  – interviu sakė prieš savaitę pirmininke išrinkta D.Navickienė.

68-erių metų D.Navickienės iš Los Andželo sakė, kad vienas iš būdų, kaip Lietuva galėtų rodyti dėmesį užsienyje gyvenantiems lietuviams, – įsteigti atskirą instituciją, kuri kuruotų tik jų klausimus. Tokį prašymą Lietuvos institucijoms suformulavo ir neseniai Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas.

„Kad tai nebūtų prisiglaudusi prie kokios nors ministerijos institucija, kuriai tas yra gal kaip ir antraeilis dalykas, kad būtų pirmos eilės institucija, kurios vienintelis darbas ir būtų rūpinimasis užsienio lietuviais. Vietoj to, kad būtų kažkokio poskyrio poskyris. Čia nėra priekaištas, bet reikia, kad būtų tobulesnė sistema ir aiškesnis būdas pareikšti savo rūpesčius, savo norus Lietuvos valdžiai. Tiesesnis kelias, kitais žodžiais“, – aiškino D.Navickienė.

Jos teigimu, išvykusiųjų ryšiai su Lietuva stiprėtų ir išsprendus dvigubos pilietybės klausimą. Kaip ir ankstesnė PLB pirmininkė Regina Narušienė, D.Navickienė laikosi nuomonės, kad šios problemos negalima spręsti referendumu keičiant Konstituciją.

„Mes nenorime referendumo, kadangi žinome, jog pirmiausia tiek balsuotojų neatsiras, kiek reikia referendumui, antra – iš tų, kurie balsuos, mes nujaučiame, labai labai sunku bus surinkti teigiamą balsą“, – atvirai kalbėjo ji.

„Aš manyčiau, kad reikia eiti per Seimą, reikia gerai išnagrinėti tą dabartinį įstatymą, gal kažkokį sąlyginį priedą ar kažkokią metodiką sugalvoti. Žinot, mes turime teisę nepaprasti savo pilietybės. Kaip šitą dalyką apibrėžti uždedant limitų? Reikėtų gal ir mūsų komisijos, glaudesnių ryšių su Seimu, kad mes galėtume kartu rasti sprendimą, kuris būtų visiems palankus: priimtinas lietuviams, kurie gyvena čia, ir priimtinas mums, kurie gyvename užsienyje“, –pridūrė D.Navickienė.

Apie išeivių rūpestį tėvyne ji kalbėjo prisimindama sovietmetį, kuomet užsienyje gyvenantys lietuviai stengėsi priminti užsienio šalims apie okupuotą Lietuvą.

„Kažkaip norėtųsi padaryti lengviau prieinamą tą Lietuvos dėmesį – jog daugiau jaustųsi, kad Lietuva jais rūpinasi, ne tik jie Lietuva rūpinasi. Yra daug to susirūpinimo Lietuva. Daug mūsų darbų yra pagrįsti meile Lietuvai. Pavyzdžiui Amerikoje, kai Jūs laisvinotės, iš tikrųjų mes 50 metų išlaikėm Lietuvą gyvą Amerikos valdžios dėmesyje. Niekados neleidome pamiršti. Kasmet per vakario 16-osios minėjimus nuvažiuodavo moterys su tautiniais rūbais, visa delegacija į Amerikos kongresą, kalbėjo apie Lietuvą, vaišino lietuviškais pyragėliais, pravesdavo seminarus. Ir kai atėjo tas laikas Lietuvai išsilaisvinti, jau jie buvo paruošti, jau jie žinojo, mažai kas klausė, kas ta Lietuva“, – prisiminė D.Navickienė.

Naujoji PLB vadovė, į pareigas išrinkta trejų metų kadencijai, teigia pirmiausia norinti gerai susipažinti, su kokiais rūpesčiais susiduria įvairiose šalyse gyvenantys tautiečiai. Ji sakė įsivaizduojanti, kad etninėse Lietuvos žemėse už dabartinių šalies ribų gyvenantys lietuviai jaučiasi labiau „prispausti“ nei Amerikos lietuviai. Jos teigimu, Amerikos lietuviai dabar šioje šalyje yra politinė jėga, tačiau išsikovoti tokią padėtį užtruko kelis dešimtmečius.

„Iš pradžių mes buvome tik pabėgėliai“, – sakė PLB pirmininkė.

Tarp artimiausių darbų – ir pažintis su naujos sudėties Lietuvos Seimu, kuris bus renkamas rudenį. Paklausta, ar jį renkant dalyvaus daug užsienyje gyvenančių lietuvių, D.Navickienė sakė, kad balsuoti gyvenant svetur yra sudėtinga.

„Žmonės norėtų balsuoti, bet iš tikrųjų nėra taip jau baisiai lengva. Iš vienos pusės – ta vienintelė apygarda, kažkaip neturime ypatingai daug įtakos, jeigu mes galime tik vienoje apygardoje balsuoti. Kita - mes norėtume sužinoti, kaip kandidatuojantys į Seimą yra praeity balsavę visokiausiais klausimais. Pas mus dauguma žmonių per kompiuterius mato, kas darosi Lietuvoje. Ir iš tikrųjų sėdėti prie kompiuterio ir stebėti vienus debatus ar kitus - sunkoka, norėtume pamatyti spaudoje daugiau, išsamiau apie debatus. Neužtenka mažos žinutės, reikia kelių puslapių - atspausdinti visus debatus, ką sakė tas, kaip tas atsakė“, – svarstė ji.

Seimo rinkimų pirmas turas vyks spalio 14-ąją. Per praėjusius eilinius Seimo rinkimus 2008 metais iš užsienio rinkėjų sąrašuose tuomet įrašytų 16 tūkst. Lietuvos piliečių savo valią rinkimuose pareiškė per 10 tūkst. rinkėjų.