Dėl „Brexit“ Lietuva gali prarasti dešimtis tūkstančių piliečių

Pasak PLB išplatinto pranešimo, kartu su teisininkais ieškoma greitesnio būdo spręsti dvigubos pilietybės klausimą nei referendumas – skubėti verčia Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

“Referendumo kelias yra ilgas ir daug išteklių reikalausiantis procesas, kurio mes neatmetame. Bet šiandienos geopolitinių iššūkių akivaizdoje privalome rasti greitesnį būdą, kaip valstybė galėtų išsaugoti tūkstančius savo piliečių”, – pranešime cituojama PLB pirmininkė Dalia Henkė.

Anot jos, šiuo metu su advokatų kontora „Ellex Valiunas“ ruošiami teisės aktų projektai bus pateikti balandžio pabaigoje posėdžiausiančiai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai ir Vyriausybei. Pasak D.Henkės, dėl „Brexit“ matant gresiantį masinį Lietuvos piliečių praradimą, rengiami projektai, tikimasi, „leistų išvengti katastrofos“.

Kaip sakoma pranešime, Londono Sičio lietuvių klubui (LCLC) atlikus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių apklausą, kurioje dalyvavo per tūkstantį respondentų, paaiškėjo, jog daugiau nei pusei Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų Lietuvos pilietybė yra svarbi, tačiau dėl „Brexit“ susiklosčiusių aplinkybių apie ketvirtadalis jų siektų gauti Jungtinės Karalystės pilietybę.

“Remiantis šia apklausa, jei dvigubos pilietybės klausimas nebūtų išspręstas artimiausiu metu, Lietuva prarastų apie 50 tūkstančių savo piliečių. Tai beveik Alytus ar Marijampolė”, – teigia LCLC prezidentas Marius Raugalas.

Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Pasak Konstitucinio Teismo, tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti ir negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs reiškinys.

Konstitucinio Teismo vertinimu, iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

Naujoji Vyriausybė dvigubą pilietybę įteisinti užsibrėžė per dvejus su puse metų. Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.