Ieškos būdų, kaip išsaugoti pilietybę emigravusiems lietuviams

„Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Ne apie dvigubą pilietybę kalbėjome, bet apie tai, kaip ją išsaugoti, kaip jos neprarasti. (...) Išsaugojimas nuo dvigubos pilietybės skiriasi, galbūt tai įmanoma ir be dvigubos pilietybės, bet į tai dar turi atsakyti teisininkai“, – pirmadienį po susitikimo su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovais žurnalistams Seime sakė parlamento vadovas.

Anot jo, ieškant tokios galimybės bus tariamasi su visomis suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

„Sutinku su tuo, kad „lietuviais esame mes gimę“, mes apie tai dainuojame, ir sakyti, kad tai yra nebe mūsų piliečiai, turbūt nėra teisinga“, – tvirtino V.Pranckietis.

Sutinku su tuo, kad „lietuviais esame mes gimę“, mes apie tai dainuojame, ir sakyti, kad tai yra nebe mūsų piliečiai, turbūt nėra teisinga.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigė, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas keliamas, nes pradėjo dirbti naujas Seimas ir nauja Vyriausybė, akcentavę lietuvių grąžinimo į tėvynę problemą.

„Ieškoma būtų, kaip būtų įmanoma lietuviams, gyvenantiems visame pasaulyje, išlaikyti Lietuvos pilietybę. Yra jau dabar įstatyme 11 išimčių, tiesiog reikia ieškoti kitų būdų, nes naujas Seimas, nauja Vyriausybė, sakome, gal ir nauji specialistai ras šitą galimybę“, – teigė D.Henke.

Anot jos, kiekvieną dvigubą pilietybę norintį turėti asmenį reikėtų vertinti kaip atskirą atvejį.

„Mes sakome, kad kiekvienas lietuvis yra atskiras atvejis, tai Dalia Henke yra atskiras atvejis, Petras Petraitis yra atskiras atvejis, Jonas Jonaitis – atskiras atvejis. Reikėtų į kiekvieną žmogų pažiūrėti, svarstyti jo pilietybės išlaikymo norus atskirai, kaip Konstitucija tai nurodo“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Konstitucinis Teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad tie atskiri atvejai gali būti labai reti, išimtiniai.

D.Henkės teigimu, pilietybės išsaugojimą būtų galima sureguliuoti įstatymu.

„Įstatymas reguliuoja ir pilietybės gavimą, ir praradimą. Apeliacija yra į tai, kad neatimkime iš Lietuvos piliečių pilietybės, bet kiekvienam asmeniui suteikiame galimybę atskiru atveju likti Lietuvos piliečiu“, – sakė ji.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pareiškęs, kad norint įteisinti dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją. Be to, jos keitimas įmanomas tik surengiant referendumą.

„Referendumas matematiškai yra neįmanomas, nes ya dvi didžiulės sąlygos jam įvykti. Visų pirma turi 50 proc. plius vienas atvykti balsavimo teisę turinčių piliečių, antra didžiulė užduotis – kad pasisakytų „už“ Konstitucijos pakeitimą, turi būti 50 proc. plius vienas. Tai yra matematiškai neįmanoma. Kaip girdėjote, 50 tūkst. lietuvių išvažiuoja kiekvienais metais. Fiziškai tų žmonių nėra Lietuvoje, kartais jų net rasti neįmanoma“, – tvirtino Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė.

Jis vylėsi, kad „teisininkai sugebės rasti labai racionalų sprendimą, pritaikytą prie šių dienų“.

Trečiadienį Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai ketina susitikti su Konstitucinio Teismo pirmininku ir aptarti būtent šitą klausimą.

Pasak D.Henkės, į dienotvarkę reikėtų iškelti ir elektroninio balsavimo bei specialios rinkimų apygardos užsienio lietuviams sukūrimo klausimus.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.