Partijos į euro įvedimą žiūri palankiai, tačiau skubėti nežada

Dauguma populiariausių Lietuvos politinių partijų iš esmės pasisako už Lietuvos prisijungimą prie euro zonos, tačiau mano, kad Lietuva neturėtų skubėti.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje turėtų būti surengtas referendumas.

„Visos diskusijos ar verta, ar neverta stoti į euro zoną yra nieko vertos. Aš esu nuosekliai už tai, kad mes jungtumėmės į euro zoną. Tada, kai pribręs tas laikas“, - sekmadienį per naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto“ televizijos organizuojamus debatus „Lyderių forumas“ sakė Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis A.Kubilius. Jo teigimu, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų, nepaisant to, kada bus įvestas euras.

Debatuose dalyvavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad Lietuva neturi alternatyvų eurui.

„Keli dalykai paminėti - valiutų valdyba pirmiausia, tvirtas pririšimas Lietuvos valiutos su euru ir kaip mes patys matėme iki krizės, tai patys tikėjome, kad visi tiki šituo mūsų pririšimu, tačiau kai pradėjo kilti rizikos priedai 2008 metų pabaigoje, 2009-aisiais metais ypatingai sukilo, buvo aišku, kad tik mes tuo tikime, o visi kiti tikisi devalvacijos. Vadinasi, narystė euro zonoje tą riziką panaikintų vieną kartą ir visiems laikams. Skirtingai nuo 2005 metų, kai tai atrodė tik nauda, galbūt pabrangs puodelis kavos, tai dabar yra atsiradę tam tikri kaštai, susiję su mokėjimais į specialiuosius stabilumo mechanizmus. Tačiau tie kaštai, vis dėlto, neatsveria tos naudos, kuria gali pasinaudoti valstybė, turėdama faktinę narystę euro zonoje - per gerėjančius reitingus, per mažėjančius rizikos priedus, per pigesnį skolinimąsi namų ūkiams ir valstybei, ir galiausiai per bankų sistemos galimybę prieiti prie Europos centrinio banko likvidumo. Ir visa tai yra labai svarbu. Jeigu mes negalvojame pereiti prie klasikinio centrinio banko, o manau, tai būtų gana utopiška idėja, tai kitos išeities Lietuva tiesiog neturi“, - kalbėjo finansų ministrė I.Šimonytė.

Tuo tarpu partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas V.Mazuronis teigė, kad skubėti įsivesti eurą nereikia.

„Euro įvedimas arba neįvedimas turi būti maksimaliai naudingas arba ne. Nereikia skubėti. Reikia referendumo – piliečiai turi pasakyti“, - sakė V.Mazuronis.

Partijos „Drąsos kelias“ pirmininkė Neringa Venckienė sakė, jog šiuo metu Lietuva neturi galimybių įsivesti eurą.

„Lietuva neturi apskritai savarankiškos finansinės politikos, nes valiutų valdyba yra tose šalyse, kuriose centriniai bankai nesusitvarko. Tai Lietuvoje jau 15 metų yra valiutų valdyba, o tai reiškia, kad savarankiškos finansinės politikos nėra. Tai net ir krizės laikotarpiu konservatoriai neturėjo jokios politikos, vienintelė politika buvo begalinis pinigų skolinimasis. (...) Galima įvesti eurą tose šalyse, kur surišta su vietine valiuta, su litu. Pas mus tai skirtumas yra. Tai aš manau, kad šiuo metu tos galimybės kaip ir nėra“,- kalbėjo N.Venckienė.

Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius ir Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis taip pat pasisakė už euro įvedimą, tačiau abu tvirtino, kad Lietuvai prie euro zonos prisijungti derėtų tik po to, kai baigsis krizė Pietų Europos valstybėse.

„Pasisakome už eurą, tačiau tada, kai tai bus Lietuvai naudinga“, - sakė E.Masiulis.

A.Butkevičius pabrėžė, kad euro įvedimas tėra laiko klausimas. Jis kartu pabrėžė, kad prisijungimas prie euro zonos suteikia privalumų pritraukiant investicijas bei skolinantis užsienio rinkose.


Šiame straipsnyje: partijoseuraseuro zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių