Pamoka Lietuvai? Kalinius norvegai auklėja ne rimbu, bet pasitikėjimu

Kalėjimas Lietuvoje daugeliui skamba tarsi prakeiksmas, paliekantis tamsią žymę visam gyvenimui. O kai kur Europoje įkalinimas gali reikšti gyvenimą labiau viešbutį nei kamerą primenančiuose apartamentuose, o auklėjamasis tokio įkalinimo poveikis yra kur kas veiksmingesnis, nei galėtume spėti.

Skrisdama į Norvegiją Lietuvos žurnalistų delegacija suvokė, kad skandinaviška nelaisvė gerokai skiriasi nuo lietuviškosios, tačiau atvykę įsitikinome, jog kai kuriais aspektais sąlygų norvegams gali pavydėti net laisvėje gyvenantys ir dorai dirbantys mūsų šalies piliečiai.

Beveik 4 tūkst. kalinių, kuriuos prižiūri, auklėja ir kuriems padeda apie 5 tūkst. pareigūnų, socialinių darbuotojų ir pedagogų. Vietoj grasinimų ir smurto – šiltas ir pagarbus kalinių tarpusavio bendravimas. Prižiūrėtojai, nežinantys, kas yra kyšis, nes jų oficiali alga bene dukart didesnė už Lietuvos ministrų atlyginimus. Tai tik dalis dalykų, kurie ryškia praraja skiria įkalinimo įstaigas Norvegijoje ir Lietuvoje.

Tarp gėdingų lyderių

Norvegijoje teko ne kartą stebėtis paradoksais ir rausti iš gėdos. Pirmiausia pasiteiravus, kokios užsienio šalies piliečių Norvegijos kalėjimuose yra daugiausia.

Būkite ramūs – ne Lietuvos. Tarp 50 ar 60 tautybių pirmauja lenkai, kurių už grotų priskaičiuojama per 160. Lietuviai "tik" antri – 136 įkalintieji. Treti rumunai – 127. Vis dėlto šie skaičiai pribloškia prisiminus, kad lenkų pasaulyje yra beveik 40 mln., rumunų – apie 20 mln., o mūsų tautiečių – tik 3 mln.

Nepaisant pribloškiančios statistikos, norvegai lietuvius priima atvira širdimi ir vertina kaip lygiaverčius partnerius.

"Taip, prasikaltusių jūsų tautiečių yra išties nemažai. Tačiau mes matome ir kitą pusę: juk nemažai lietuvių Norvegijoje dorai ir sąžiningai dirba, mokosi ar net dėsto universitetuose", – pažymėjo Norvegijos pataisos tarnybos direktorė Marianne Vollan.

Savo palankumą Lietuvai norvegai įrodinėja ne tik moraliniais argumentais, bet ir finansiniais svertais. Vien programai "Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo" jie skyrė 26,6 mln. litų.
Programa, kurioje finansiškai dalyvauja ir Lietuvos teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas, padės įgyvendinti penkis projektus. Jais siekiama sumažinti nuteistųjų pakartotinio nusikalstamumo atvejų, padėti bausmę baigiantiems atlikti kaliniams palaipsniui adaptuotis prie laisvės sąlygų.

Atsakomybė mainais į laisvę

Per vizitą Osle lietuvių delegacija lankėsi dviejose lengvojo režimo įkalinimo įstaigose – vadinamuosiuose pusiaukelės namuose "Sandaker" ir "Arupsgate".

Šiuose atvirojo tipo kalėjimuose gyvena savotiškoje pusiaukelėje tarp įkalinimo ir laisvės atsidūrę nuteistieji. Į pusiaukelės namus patenka tik pavyzdingai besielgiantys asmenys, baigiantys savo bausmės atlikimo laiką.

Pagal norvegų programą Lietuvoje – Kaune, Vilniuje, Marijampolėje ir Alytuje – planuojama įkurti keturis tokius pusiaukelės namus. Norvegai įsitikinę: tai ne tik leistų sumažinti nuteistųjų įprastuose kalėjimuose, bet ir padėtų kaliniams pasiruošti gyventi laisvėje, integruotis į visuomenę.

Atsakomybė mainais į laisvę. Toks principas diegiamas pusiaukelės namuose. Pasak įstaigos valdytojo Larso Ostero, nuteistieji, kurie namuose gyvena nedidelėmis grupelėmis iki 10–15 žmonių, labai vertina jiems rodomą pasitikėjimą.

Jie turi savo pareigas ir atsakomybes, tokias, kaip būtinybė dirbti arba studijuoti, prisidėti prie savanoriškos veiklos, tačiau nesiskundžia ir teisių stoka. Dieną nekliudomai gali palikti namų patalpas ir dirbti ar studijuoti mieste – visai kaip laisvi žmonės.

Tiesa, nakvynės privalu grįžti į įstaigą, kurioje laukia kuklūs, bet jaukūs vienviečiai kambariai, soti vakarienė, biliardas, gitara ar kitos pramogos.

Kaimynai neturi priekaištų

Įdomiausia, kad šios savotiškos kolonijos įsikūrusios prestižiniuose miesto rajonuose, daugiabučių namuose, pvz., pirmame jų aukšte.

Kalbinti šių namų gyventojai tikino ne tik nesikratantys, bet ir besidžiaugiantys tokia kaimynyste – esą jų kaimynai stengiasi pateisinti pasitikėjimą kultūringu ir doru elgesiu, pagalba vietos bendruomenei per įvairias talkas ir pan. Ne vienas jų prisipažino tik neseniai sužinoję, kad jų name įsikūrusi įstaiga – ribotos laisvės namai.

Po visą šalį pasklidusioje savotiškoje pasitikėjimo programoje dalyvauja keli šimtai kalinių.

Kokia viso to prasmė? Didžiulė. Kalėjimą norvegai palieka ne jausdamiesi tarsi į laisvę ištrūkę laukiniai žvėrys, pykstantys ant visuomenės ir teisėsaugos, ar nuo gyvenimo realybės atitrūkę bejėgiai, o motyvuotos asmenybės, pajėgios grįžti į normalias gyvenimo vėžes. Ne veltui absoliuti jų dauguma daugiau niekada nebegrįžta už grotų.

Jie neima kyšių. Kodėl?

Yra Norvegijoje ir griežto režimo kalėjimų. Tačiau ir jo gyventojų kasdienybė gerokai skiriasi nuo likimo draugų Lietuvoje.

Net ir tokie kaliniai, kaip liūdnai pagarsėjęs žudikas Andersas Behringas Breivikas, 2011-aisiais šaltakraujiškai iššaudęs 77 beginklius žmones, turi teisę ne tik į atskirą kamerą, labiau primenančią bendrabučio kambarį, bet ir į psichologinę ar kitą būtiną pagalbą.

Lietuvoje neretos korupcijos istorijos, kai kalinių papirkti prižiūrėtojai šiems perduoda telefonus, narkotikus ar kitus draudžiamus dalykus. Norvegijoje jos – išskirtinės.
"Gal ir nutinka kas nors kokį kartą per metus, kitus. Mes į tai reaguojame itin griežtai. Be to, mūsų prižiūrėtojų darbo etikos supratimas, mentalitetas kategoriškai atmeta nesąžiningą ar nusikalstamą elgesį", – pasakojo norvegai.

Stojiškas pareigūnų nuostatas, ko gero, stiprina ir, lietuvių akimis, pavydėtinos darbo sąlygos. Gaudami 16–18 tūkst. litų – kiek didesnį nei vidutinis šalies – mėnesio atlyginimą jie žino: dėl kyšio rizikuoti savo šeimos gerove ir ilgalaikėmis socialinėmis garantijomis būtų daugiau nei kvaila.

Nepaisant akį rėžiančių skirtumų, Norvegijos pareigūnai neabejoja, kad ne už kalnų laikas, kai ir Lietuvoje žmonės šiapus bei anapus grotų gyvens vienodomis vertybėmis: pagarba visuomenei, pasitikėjimu įstatymais ir meile savo valstybei.