- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo archeologai aptiko 16 amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau 16 amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.
Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai, rasta sidabrinių monetų. Tarp archeologų radinių – ir žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai.
Pirmieji rimti įrodymai, jog Palanga 16 amžiuje nebuvo žvejų kaimelis, rasti maždaug prieš dvejus metus atliekant Koncertų salės statybos darbus. Tąkart buvo aptikta ne tik keraminių koklių, lėkščių, puodų, kitų buities daiktų liekanų, bet ir bajoriškas antspaudas bei viduramžių stalo žaidimų lenta.
Šiandieniai radiniai archeologus džiugina ne mažiau. Pasak archeologo, daktaro Mindaugo Brazausko, jie leidžia susidaryti vis aiškesnį vaizdą, kaip galėjo atrodyti Palanga 16 amžiuje.
Pasak archeologo, šią savaitę aptikti pamatai bei kiti radiniai patvirtina, kad šioje vietoje 16 amžiuje veikiausiai buvęs dvaras. „Įsivaizduokime tuomečius žmonių gebėjimus statyti ir investuoti pinigus. Mūrinė statyba, kokia rasta dabar, reikalauja ne tik labai didelių finansinių investicijų, bet ir technologijų, specialistų, kalkių skiedinio, plytų degimo. Rasti kokliai, buitinė keramika, kita tipiška miestietiška medžiaga rodo, kad tai buvo ne eilinis pastatas“, – sakė archeologas.
Vardindamas naujausius radinius M. Brazauskas ypač pasidžiaugė aptiktomis monetomis. „Turėsime monetų kolekciją nuo 16 iki 20 amžiaus, kurioje, be kitų, yra ir 19 a. pabaigos suomiška moneta, ir dvi Livonijos monetos, 5 LDK monetos“, – sakė M. Brazauskas.
Dar vienas archeologus sudominęs radinys – žirgo žemaituko palaikai. „Labai panašu, kad žemaitukas buvo pakastas po medinio pastato siena“, – teigė M. Brazauskas bei priminė, jog, pavyzdžiui, 14 amžiuje Rygoje, siekiant apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, po pastato pamatu pakasdavo žirgo galvą. „O kas buvo 16 a. viduryje Žemaitija? Nors oficialiai – krikščioniška, tačiau praktiškai – pagoniška“, – spėjimus, kad ir rastasis žemaitukas galėjęs būti pakastas su tokiais pat tikslais, teigė archeologas. Kad tai nebuvęs paprasčiausias kritusio žirgo užkasimas, M. Brazausko nuomone, leidžia spėti ir tai, jog ši vieta buvusi Palangos centras, tad mažai tikėtina, kad kas nors maitą užkastų miestelio centre.
Greta pastato pamatų vos 20 centimetrų gylyje rasti ir žmonių palaikai, tačiau, kaip teigia archeologai, jie yra iš vėlesnio laikotarpio, nei 16 amžius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...