Padėtis dėl šilto maisto jau geresnė

Šių metų rudenį atliekant bendrojo lavinimo mokyklų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo tikrinama ir maitinimo organizavimo atitiktis higienos normos reikalavimams. Visuomenės sveikatos specialistai pripažįsta, kad padėtis gerėja, tačiau taisytinų dalykų vis dar yra nemažai.

Šiltas maistas pasiekiamas didžiajai daliai moksleivių

„Palankiai nuteikia faktas, kad Lietuvoje yra tikrai nedaug mokyklų, kuriose moksleiviai neturi galimybės gauti šilto maisto“, - džiaugiasi Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Saugos kontrolės skyriaus vedėja Jurgita Suraučienė. – Tik 37 mokyklose, o tai sudaro 3 proc. visų patikrintų mokyklų, tokios galimybės nebuvo“.

Gauti šiltus pietus gali visų tikrintų Kauno apskrities mokyklų ugdytiniai. Panevėžio ir Alytaus apskrityse yra po vieną šilto maitinimo neorganizuojančią mokyklą, kitose apskrityse - nuo 2 iki 7 mokyklų.

Problema išlieka mokinių mitybos režimas, kai turi būti valgoma tam tikrais laiko tarpais, taip pat kokybinis ir kiekybinis maisto davinio pasiskirstymas tarp valgymų.

Rekomenduojama griežtai laikytis nustatytų valgymo valandų, tada atėjus laikui valgyti gausiau ima skirtis skrandžio sultys, pavalgius geriau suvirškinamas maistas. Šių rekomendacijų mokykloms sunku laikytis dėl keleto priežasčių. Valgyklos yra perpildytos ir visi mokiniai nespėja pertraukos metu pavaldyti priešpiečių arba pietų.

Žalinga praktika tampa, kai sudaromos galimybės greta mokyklos dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms pietauti mokyklos valgykloje. Vaikai tiesiog nebesuspėja pavalgyti pertraukų metu. Kita problema, kad kiekvienos pertraukos metu patiekiamas vis kitas patiekalas, pvz., po pirmos pamokos mokiniai gauna sriubą, po antros − bandelę, po trečios antrą patiekalą ir taip kas 45 minutes užkandžiauja.

Mokyklos valgiaraščių derinti neskuba

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos nuostatomis, maitinimas mokyklose turi būti organizuojamas pagal mokyklos vadovo patvirtintus ir nustatyta tvarka su apskrities visuomenės sveikatos centru suderintus valgiaraščius. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams.

Taip pat su visuomenės sveikatos centrais turi būti suderinamas mokinių maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimentas. Čia pažeidimų patikrinimo metu aptikta gana nemažai. Iš viso nustatyta tvarka valgiaraščių nesuderino 299 (21 proc.) mokyklos. Daug tokių mokyklų yra Vilniaus apskrityje – 104 (39 proc.), Kauno apskrityje – 57 (22 proc.), Šiaulių apskrityje – 49 (26 proc.), Marijampolės apskrityje – 38 (29 proc.). Alytaus, Tauragės, Utenos apskrityse valgiaraščių nesuderino tik pavienės mokyklos.

Deja, ne visose mokyklose tam skiriamas reikiamas dėmesys. Maitinimui tiekiamų maisto produktų asortimento su visuomenės sveikatos centrais nesuderino net 458 (32 proc.) šalies mokyklos. Tokių mokyklų tik viena kita Klaipėdos, Alytaus ir Tauragės apskrityse. Žymiai prastesnė padėtis yra Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, kur šio reikalavimo nesilaikoma atitinkamai 161 (61 proc.) ir 122 (66 proc.) mokyklose.

Kad valgiaraščius būtina derinti, rodo ir pačių derinimų rezultatai. Štai derinant maisto produktų asortimentą 191 mokykloje nustatyti higienos normoje nerekomenduojami produktai. Vengtinų daug riebalų, cukraus ar druskos turinčių produktų daugiausiai buvo rasta Kauno (28 proc.) ir Klaipėdos (24 proc.) apskričių mokyklose. Geriausia padėtis šiuo požiūriu Alytaus, Utenos ir Tauragės apskrityse.

Užkandžių ir gėrimų aparatams mokykloje ne vieta

Net ir griežtai sureglamentavus, kokie produktai nerekomenduojami mokinių mitybai, vis tiek jų dar pasitaiko derinant valgiaraščius, kurie į visuomenės sveikatos centrus apskrityse patenka po mokyklos bendruomenės – mokinių, jų tėvų, pedagogų – pritarimo. Tad daugiausiai nuo jų pačių priklauso, koks maistas pateks ant mokinių stalo.

Sveikatos priežiūros specialistai primygtinai rekomenduoja atsisakyti mokinių mityboje vadinamųjų „nesveikų“ produktų. Žinoma, visiškai išvengti saldiklių, konservantų, dažiklių turinčių gėrimų, traškučių, riebaluose virtų gaminių, kitų daug riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus ar druskos turinčių produktų vien uždraudus juos mokyklose yra sudėtinga. Šių produktų galima nesunkiai įsigyti prekybos centruose ir atsinešti juos į mokyklą, juolab, kad ir kaina tada yra mažesnė.

109 (9 proc.) tikrintose mokyklose veikia užkandžių ir gėrimų aparatai. Šis skaičius svyruoja nuo 3 (5 proc.) Alytaus apskrityje iki 23 (11 proc.) – Vilniaus apskrityje. „Tokiems aparatams mokyklose tikrai ne vieta, sako J.Suraučienė. – Mūsų vaikai ir taip gauna daug menkaverčio, sveikatai neigiamą įtaką darančio maisto. Negalime jiems uždrausti jį pirkti po pamokų, valgyti namie, bet galime pasirūpinti, kad nors mokykloje jis būtų nepasiekiamas“.

Mokykloje mokiniai suvalgo tik dalį jų dienos racione esančių produktų. Tad vertinant mokinių mitybą tik mokykloje dar sunku apibendrintai teigti, kad mokiniai gauna tik sveiką maistą. Tačiau jeigu šeimoje vaikams bus formuojamos sveikos mitybos tradicijos, namuose ir mokykloje bus kalbama, kokie daržovių, pieno produktų, žuvies, geriamojo vandens ir natūralaus mineralinio vandens pranašumai prieš jau minėtus „nesveikus“ produktus, jie bus skatinami patys apsispręsti, kas yra geriau jų sveikatai.

Pasak J.Suraučienės, vien draudimais mokykloje tikrai nėra įmanoma užtikrinti sveikos mitybos principų. Daug kas priklauso ir nuo aplinkinių suaugusiųjų pastangų ir pačių vaikų sąmoningumo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių