Pacų giminės palikuonį sužavėjo Pažaislio vienuolynas

Paskutinis Lietuvoje gyvenęs jo protėvis yra Mykolas Liudvikas Pacas, miręs 1836 m. M.L.Pacas kariavo Napoleono kariuomenėje, dalyvavo žygyje į Maskvą. Pasibaigus karams išvyko į Angliją, ten studijavo žemdirbystę. Baigęs studijas grįžo į savo turėtas žemes Suvalkuose ir ėmė mokyti žemdirbystės bei pastatė rūmus – šių dabar, deja, jau mažai išlikę, nors kadaise buvo labai didingi.

"Dabar išlikę tik vartai ir parkas. Taip atsitiko todėl, kad prieš Mykolo Liudviko Paco mirtį caro valdžia atėmė didikų žemes ir gerokai apgadino statinius", – savo atsekta šeimos istorija dalijosi F.A.Pacas-Diazas.

Mokysis kalbos?

Koks jausmas, visą gyvenimą manius, kad tavo protėviai – ispanai, sužinoti, kad turi kilmingų šaknų, kurios siekia kitame pasaulio krašte esančią Lietuvą?

F.A.Pacas-Diazas teigė, kad šis atradimas yra labai svarbus visai šeimai. "Mūsų šeimoje protėviai visada buvo labai gerbiami, o jų atminimas labai svarbus. Esame didelė darni ir vieninga šeima, kuri saugo savo principus, o vertybes perduodame iš kartos į kartą. Esame praktikuojantys katalikai ir tai, kad mūsų protėviai buvo tokie patys nuoširdūs katalikai ir net bažnyčias statė, buvo labai malonus sutapimas", – širdį glostančią aplinkybę atvėrė pašnekovas.

Nors ir yra salvadoriečiai, pašnekovo šeimos atstovai sako pasijutę ir šiek lietuviais. "Šis ryšys yra ir kraujo, ir emocinis. Labai džiugu žinoti, kad turime ir antrą tėvynę Lietuvoje", – emocijų neslėpė didikų palikuonis.

Iki akimirkos, kai sužinojo apie lietuviškas šaknis, apie Lietuvą beveik nieko nežinojusi šeima sako pajutusi, kad jos misija – skleisti Centrinėje Amerikoje žinias apie Lietuvą.

"Mus Lietuvoje domina ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai ryšiai – aš esu paskirtas Lietuvos garbės konsulu Salvadore. Iki tol Centrinėje Amerikoje niekas nežinojo apie Lietuvą, dabar, girdėdami mūsų istorijas ir matydami konsulo herbą, žmonės domisi ir klausia, ar galima nuvažiuoti į Lietuvą. Aš atsakau: taip galima, net būtina", – šypsojosi F.A.Pacas-Diazas.

Vyras neabejoja: net jei jis pats ir neišmoks lietuvių kalbos, tai padarys jo vaikai ir anūkai. "Mes labai susidomėję Lietuva, man jau sunku išmokti šios kalbos, galiu pasakyti "ačiū"... Apskritai lietuvių kalbos skambesys mums atrodo kitoks, nors žinau, kad tai sena kalba, o šaknys yra tos pačios kaip ir ispanų kalbos. Netgi yra žodžių, kurie turi panašumų su esperanto kalbos žodžiais", – pastebėjo pašnekovas.

Vertybės – iš kartos į kartą

Noras puoselėti atrastus ryšius su Lietuva, jais pagerbti savo protėvių atminimą nėra atsitiktinis. Pašnekovas tikina: tvirti šeimos ryšiai yra didžioji ir jo verslo sėkmės dalis.

"Mūsų verslas nėra vienalytis, mes turime keletą verslo sričių: tai cukraus gamyba, elektros tinklai, romo gamyba, finansinės paslaugos, kava. Visi šeimos nariai vienaip ar kitaip yra susiję su verslu, bet yra atsakingi už skirtingas sritis. Iš to ir atsiranda stabilumas, todėl mūsų šeimoje įprasta, kad vaikai ir anūkai nuo trylikos metų per mokyklos atostogas dirba kokioje nors šeimos įmonėje", – sakė F.A.Pacas-Diazas. Būtent taip, jo teigimu, vaikai mokomi pamilti verslą, įmones ir kurti šeimos verslo tvarumą bei tęstinumą, o šeimoje galioja griežtos etikos ir elgesio kodeksas.

"Visa mūsų šeima sudaro verslo valdybą: žmona Julita, keturios dukros, sūnus ir aš. Be šios valdybos, kiekvienas turime atskirą pareigų sritį. Sūnus Alfredas atsakingas už pramoninę, žemės ūkio ir finansinę dalis. Jis taip pat ėmėsi romo gamybos ir dabar yra vykdomasis romo gamybos įmonės vadovas", – apie šeimos narių vaidmenis versle pasakojo pašnekovas.

2002-aisiais pradėtas brandinti romas rinką pasiekė tik 2015-aisiais. Tai pirmasis Salvadore pagamintas romas, kuris, įsitikinę Pacai, gali tapti su Salvadoro vardu tapatinama preke ir būti eksportuojamas į visą pasaulį. "Mūsų romas brandinamas amerikietiškose baltojo ąžuolo statinėse. Jau turime romo, kuris brandinamas trylika keturiolika metų. Laikas – labai svarbus jo skoniui", – sakė salvadorietis.

Tvirti prekybiniai ryšiai su užsieniu – ne naujiena Pacų šeimai. Po visą pasaulį, į aštuoniolika šalių, jų kompanijos eksportuoja ir kavą. Žinoma, ir šioje srityje dirba Pacų šeimos nariai.

"Duktė Marija atsakinga už pardavimą ir rinkodarą. Kita duktė, Marcela, atsakinga už žmogiškuosius išteklius ir socialinės atsakomybės problemas. Vien kavos versle dirba 800 žmonių, todėl šie ištekliai – labai svarbūs. Mums rūpi darbuotojų, jų šeimų gerovė, mes norime jiems perduoti savo aistrą darbui ir kavai", – teigė verslininkas.

Dar viena Pacų duktė yra kulinarė ir virtuvės šefė, mokanti gurmaniškos virtuvės paslapčių. Jauniausia duktė – žurnalistė, rašanti laikraščiuose, žurnaluose šeimos tema.

"Mano žmona Julita dirba svarbiausią darbą – rūpinasi šeima, nes mes turime penkis vaikus ir dvylika anūkų. Jai tenka pasirūpinti, kad visi būtų laimingi ir vieningi", – pagarbą žmonai atvirai demonstravo F.A.Pacas-Diazas.

Turbūt dirbti su šeimos nariais – vienas malonumas? "Gyvenime nėra nieko lengvo. Visada yra sunkumų, bet svarbiausia – sugebėti juos išspręsti. Tai yra menas", – šypsojosi Pacų palikuonis.