Pabėgėlių priėmimo centro direktorius: dauguma jų ieško geresnio gyvenimo vaikams

  • Teksto dydis:

„Kartais šie žmonės papasakoja mums savo istorijas. Tiesa, tai nebūna dažnai, ir retas jų nori išsipasakoti. Patys mes niekada to ir neprašom. Tačiau iš tų retų pasakojimų ima ir dėliojasi tam tikras „jausmų žemėlapis“ – su savo priežastimis, su ateities planais, pagaliau – su pavojais“, - sako Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.

Iš visų į Ruklą (Jonavos r.) atvykstančių pabėgėlių – nemažai vaikų, kurie čia atvažiuoja su savo tėvais.

Pasak R.Mikulėno, neteisinga manyti, jog netrukus Lietuva taps „pabėgėlių rojumi“. Anaiptol. Gavę leidimus gyventi Lietuvoje ir susitvarkę dokumentus nemažai šių žmonių išvyksta į kitas Vakarų šalis, nes tokią teisę jie turi.

Kiek seniau, kol nebuvo vykdoma Europos Sąjungos programa, pirminis pabėgėlių integracijos procesas truko aštuonis mėnesius, dabar pirmoji jo dalis sutrumpinta iki trijų mėnesių. Per šį laiką svetimšaliams sutvarkomi dokumentai, jie mokosi lietuvių kalbos, o vaikai lanko Ruklos mokyklą ar darželį – su šiomis ugdymo įstaigomis centras yra pasirašęs sutartį.

Antroji integracijos dalis savivaldybėse trunka 12 mėnesių, ją vykdo projekto partneriai Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“. Antruoju integracijos periodu pabėgėliai gyvena nuomojamuose būstuose, toliau mokosi lietuvių kalbos, gauna pašalpas, jiems suteikiamos vertėjo, teisininko paslaugos, vaikai lanko mokyklas ar darželius, suaugusieji - ieškosi darbo ir taip integruojasi į visuomenę.

„Kol jie būna centre, vienam žmogui mokama 72 eurų išmoka. Viena vertus, tai nėra daug, tačiau antra vertus, jiems nekainuoja pragyvenimas, nereikia mokėti komunalinių patarnavimų, suteikiamos medicinos paslaugos“, - sakė R. Mikulėnas.

Pabėgėlių priėmimo centre dirba ir psichologas, kurio paslaugomis į Lietuvą atvykę žmonės taip pat naudojasi.

„Dauguma šių žmonių – karo pabėgėliai, kurie bėgo nuo sunkių gyvenimo sąlygų, nesaugumo. Galbūt tarp jų yra ir ekonominių, tačiau jie patys to neįvardija.

Kaip sako patys svetimšaliai – sprendimą palikti savo šalį jie priėmė dėl vaikų ateities. Tėvai nori, kad jų vaikai gyventų ir saugiau, ir sočiau, jie nori sukurti jiems gražesnę ateitį“, - pasakojo įstaigos vadovas.

R.Mikulėnas pasakoja, kad pabėgėlių šeimos, plaustais persikeldamos per jūrą, kartu prie savęs prisiriša ir vaikus.

„Tam, kad jei skęstų – skęstų visi kartu. Sunkus ir pavojingas jų kelias iki geresnio gyvenimo. Žmonės taip rizikuoja ne šiaip sau – savo tėvynėje jie jaučiasi nesaugūs“, - sakė R.Mikulėnas.

Dalis pabėgėlių atsiveža ir pinigų – mat būna išsipardavę turėtą turtą Sirijoje. Pasak jų pačių, namai, žemės sklypai parduodami kone pusvelčiui, o šio verslo aukso gyslą yra užčiuopę turtingi arabai.

„Jie išplaukia, matyt, be jokio bagažo – taip, kaip stovi. Pabėgėlių kelias yra pavojingas – jie rizikuoja savo gyvybe.

Vėliau, sėkmingai pasiekę kitą krantą ir gyvendami pabėgėlių stovyklose, įsigyja vieną ar kitą daiktą, drabužį. Dalį drabužių jie gauna atvykę ir į Ruklą“, - sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius.

Pabėgėlių stovyklose žmonės išskirstomi į šalis, kurios juos priima. Lietuva – viena iš tokių.

„Taip, mes – skirtingų kultūrų žmonės. Tačiau jie čia apsipranta – rengiame ir bendrus renginius su vietos bendruomene, pabėgėliai išvyksta ir į ekskursijas – tokia būna jų trumpa pirmoji pažintis su Lietuva.

Beje, Lietuvoje savo ateitį mato tie žmonės, kurie turi išsilavinimus. Štai neseniai vienas žmogus įsidarbino Dotnuvos akademijoje, kur dirba mokslinį darbą.

Lietuva per dvejus metus, nuo 2016 metų, yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius, o šiuo metu jų perkelta apie 260. 

Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Dauguma jų – iš Sirijos ir Irako. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vika

Vika portretas
Lietuvoje jie to geresnio gyvenimo vaikams tikrai nesuras. Lietuvos vaikams reiskia tinka toks gyvenimas,kada niekam neuztenka lesu,o stai sirams - ne? Jie ten nuo karo bego,ar ekonominiai begliai? Panasu,kad antras varijantas. Gal ES placiau atmerks akis ir pamatys,kaip lietuviai "gerai" gyvena. Keliasdesimt turtuoliu iskraipo statistika ir jie nemato tikros padeties? Mumis,savais,reikia rupintis,kad musu vaiku gyvenimas taptu geresnis,o ne pabegeliu vaiku. Jeigu jie ekonominiai pabegeliai,tegul grizta is kur atvyke,nes mes ne ta salis,kurioje galima gerai gyventi is pasalpu.

...

... portretas
ir mūsų vaikai ieško geresnio gyvenimo Europoje.Lygtai mes to nežinojome..Keista matyti didžiųjų Es šalių vadovų bukaprotiškumą
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Panevėžys savaitei tapo karo zona
    Panevėžys savaitei tapo karo zona

    Šią savaitę Panevėžyje vyksta Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pratybos „Karaliaus kirtis“. Bataliono kariai kartu su kitomis kariuomenės pajėgomis, policijos pareigūnais, ugniagesiais, savivaldos atstovais mokosi koordinuoti veik...

    2
  • Vilnius švenčia tautinių bendrijų dieną
    Vilnius švenčia tautinių bendrijų dieną

    Draugiškas ir atviras visiems Vilnius ketvirtą kartą iškilmingai mini Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Daugiataučio miesto meras Remigijus Šimašius su keliomis dešimtimis skirtingų tautinių bendrijų, gausiai susirin...

  • Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių
    Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių

    Vieno Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių, pirmadienį pranešė TV3 žinios. ...

    1
  • Ką daryti, kad pagalba šeimai taptų efektyvesnė?
    Ką daryti, kad pagalba šeimai taptų efektyvesnė?

    Veiksmingų būdų padėti su įvairiomis problemomis susiduriančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams ieškota konferencijoje "Tarpinstitucinis bendradarbiavimas darnios šeimos link". ...

    2
  • NATO naikintuvai keturis kartus lydėjo rusų orlaivius
    NATO naikintuvai keturis kartus lydėjo rusų orlaivius

    NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija....

  • Prieš Priekulės kleboną – protestai
    Prieš Priekulės kleboną – protestai

    Priekulės miestelyje – neregėtas ūžesys. Liuteronų bažnyčios tikintieji neįleido parapijos klebono į maldos namus ir pareikalavo kito kunigo savo bendruomenei. ...

    2
  • Žmonės stojo piestu prieš šventes be alaus
    Žmonės stojo piestu prieš šventes be alaus

    Laisvos šventės laisvoje Klaipėdoje. Tokiu šūkiu gyventojai raginami pasirašyti peticiją prieš draudimą prekiauti svaigiaisiais gėrimais renginių metu. Tikimasi, kad valdantieji atsižvelgs į žmonių norus. ...

    3
  • Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija
    Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus Klaipėdą pasiekė žinia, kad ateityje nebeliks Lietuvos saugios laivybos administracijos. ...

    9
  • Pajūrį saugos pušų šakos
    Pajūrį saugos pušų šakos

    Per artimiausius metus pajūryje tūkstančiai kvadratinių metrų kopagūbrio bus nuklota šakomis, žabtvorėmis, atnaujinti didesni kiekiai lentinių ir molio-žvyro takų, laiptų. ...

    3
  • Kalbos komisija siūlo originalias pavardes rašyti pagrindiniame paso puslapyje
    Kalbos komisija siūlo originalias pavardes rašyti pagrindiniame paso puslapyje

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nevertino Seime svarstomų įstatymo pataisų nuostatų, be kita ko, atveriančių kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Anot komis...

    4
Daugiau straipsnių