Pabėgėlių priėmimo centro direktorius: dauguma jų ieško geresnio gyvenimo vaikams

  • Teksto dydis:

„Kartais šie žmonės papasakoja mums savo istorijas. Tiesa, tai nebūna dažnai, ir retas jų nori išsipasakoti. Patys mes niekada to ir neprašom. Tačiau iš tų retų pasakojimų ima ir dėliojasi tam tikras „jausmų žemėlapis“ – su savo priežastimis, su ateities planais, pagaliau – su pavojais“, - sako Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.

Iš visų į Ruklą (Jonavos r.) atvykstančių pabėgėlių – nemažai vaikų, kurie čia atvažiuoja su savo tėvais.

Pasak R.Mikulėno, neteisinga manyti, jog netrukus Lietuva taps „pabėgėlių rojumi“. Anaiptol. Gavę leidimus gyventi Lietuvoje ir susitvarkę dokumentus nemažai šių žmonių išvyksta į kitas Vakarų šalis, nes tokią teisę jie turi.

Kiek seniau, kol nebuvo vykdoma Europos Sąjungos programa, pirminis pabėgėlių integracijos procesas truko aštuonis mėnesius, dabar pirmoji jo dalis sutrumpinta iki trijų mėnesių. Per šį laiką svetimšaliams sutvarkomi dokumentai, jie mokosi lietuvių kalbos, o vaikai lanko Ruklos mokyklą ar darželį – su šiomis ugdymo įstaigomis centras yra pasirašęs sutartį.

Antroji integracijos dalis savivaldybėse trunka 12 mėnesių, ją vykdo projekto partneriai Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“. Antruoju integracijos periodu pabėgėliai gyvena nuomojamuose būstuose, toliau mokosi lietuvių kalbos, gauna pašalpas, jiems suteikiamos vertėjo, teisininko paslaugos, vaikai lanko mokyklas ar darželius, suaugusieji - ieškosi darbo ir taip integruojasi į visuomenę.

„Kol jie būna centre, vienam žmogui mokama 72 eurų išmoka. Viena vertus, tai nėra daug, tačiau antra vertus, jiems nekainuoja pragyvenimas, nereikia mokėti komunalinių patarnavimų, suteikiamos medicinos paslaugos“, - sakė R. Mikulėnas.

Pabėgėlių priėmimo centre dirba ir psichologas, kurio paslaugomis į Lietuvą atvykę žmonės taip pat naudojasi.

„Dauguma šių žmonių – karo pabėgėliai, kurie bėgo nuo sunkių gyvenimo sąlygų, nesaugumo. Galbūt tarp jų yra ir ekonominių, tačiau jie patys to neįvardija.

Kaip sako patys svetimšaliai – sprendimą palikti savo šalį jie priėmė dėl vaikų ateities. Tėvai nori, kad jų vaikai gyventų ir saugiau, ir sočiau, jie nori sukurti jiems gražesnę ateitį“, - pasakojo įstaigos vadovas.

R.Mikulėnas pasakoja, kad pabėgėlių šeimos, plaustais persikeldamos per jūrą, kartu prie savęs prisiriša ir vaikus.

„Tam, kad jei skęstų – skęstų visi kartu. Sunkus ir pavojingas jų kelias iki geresnio gyvenimo. Žmonės taip rizikuoja ne šiaip sau – savo tėvynėje jie jaučiasi nesaugūs“, - sakė R.Mikulėnas.

Dalis pabėgėlių atsiveža ir pinigų – mat būna išsipardavę turėtą turtą Sirijoje. Pasak jų pačių, namai, žemės sklypai parduodami kone pusvelčiui, o šio verslo aukso gyslą yra užčiuopę turtingi arabai.

„Jie išplaukia, matyt, be jokio bagažo – taip, kaip stovi. Pabėgėlių kelias yra pavojingas – jie rizikuoja savo gyvybe.

Vėliau, sėkmingai pasiekę kitą krantą ir gyvendami pabėgėlių stovyklose, įsigyja vieną ar kitą daiktą, drabužį. Dalį drabužių jie gauna atvykę ir į Ruklą“, - sakė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius.

Pabėgėlių stovyklose žmonės išskirstomi į šalis, kurios juos priima. Lietuva – viena iš tokių.

„Taip, mes – skirtingų kultūrų žmonės. Tačiau jie čia apsipranta – rengiame ir bendrus renginius su vietos bendruomene, pabėgėliai išvyksta ir į ekskursijas – tokia būna jų trumpa pirmoji pažintis su Lietuva.

Beje, Lietuvoje savo ateitį mato tie žmonės, kurie turi išsilavinimus. Štai neseniai vienas žmogus įsidarbino Dotnuvos akademijoje, kur dirba mokslinį darbą.

Lietuva per dvejus metus, nuo 2016 metų, yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius, o šiuo metu jų perkelta apie 260. 

Visoje Europos Sąjungoje susitarta paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. Dauguma jų – iš Sirijos ir Irako. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vika

Vika portretas
Lietuvoje jie to geresnio gyvenimo vaikams tikrai nesuras. Lietuvos vaikams reiskia tinka toks gyvenimas,kada niekam neuztenka lesu,o stai sirams - ne? Jie ten nuo karo bego,ar ekonominiai begliai? Panasu,kad antras varijantas. Gal ES placiau atmerks akis ir pamatys,kaip lietuviai "gerai" gyvena. Keliasdesimt turtuoliu iskraipo statistika ir jie nemato tikros padeties? Mumis,savais,reikia rupintis,kad musu vaiku gyvenimas taptu geresnis,o ne pabegeliu vaiku. Jeigu jie ekonominiai pabegeliai,tegul grizta is kur atvyke,nes mes ne ta salis,kurioje galima gerai gyventi is pasalpu.

...

... portretas
ir mūsų vaikai ieško geresnio gyvenimo Europoje.Lygtai mes to nežinojome..Keista matyti didžiųjų Es šalių vadovų bukaprotiškumą
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Veryga siūlo neapmokėti gydymo privačiose ligoninėse
    A. Veryga siūlo neapmokėti gydymo privačiose ligoninėse

    Kitą savaitę Seimas turėtų apsispręsti, ar pritarti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pateiktoms įstatymo pataisoms, kurios palies ir kai kurių privačių gydymo įstaigų finansavimą iš Valstybinių ligonių kasų. ...

  • Sausra keičia tradicijas: ar degs Joninių laužai?
    Sausra keičia tradicijas: ar degs Joninių laužai?

    Nors penktadienio naktį Lietuvą užklupo smarkus lietus ir škvalas, Joninių išvakares sinoptikai prognozuoja be lietaus. Kasmet po šventės nemažai darbo turėję ugniagesiai ragina būti budrius deginant Joninių laužus. ...

  • Dėl vidaus vandenų – rūpesčiai
    Dėl vidaus vandenų – rūpesčiai

    Uostamiesčio valdžia svarsto, kas turėtų rūpintis Dangės ir kitų vidaus vandenų priežiūra, kaip juos reikėtų įveiklinti. Vertinama ne tik esama situacija, bet ir ateities perspektyvos. ...

  • Kaip Lietuvos problemas spręstų žmonės: nuo būsto iki paramos daiktais
    Kaip Lietuvos problemas spręstų žmonės: nuo būsto iki paramos daiktais

    Ketvirtadienį vykusiame Demografijos forume paviešinta, kaip pagrindines Lietuvos problemas spręstų ir kokių konkrečių priemonių imtųsi piliečiai ir visuomeninės organizacijos. ...

  • Planą stumia buldozeriu
    Planą stumia buldozeriu

    Ir toliau dedamos pastangos įgyti teises į valstybinės žemės sklypą Kęstučio gatvėje, netoli jūros Palangoje. Keliolikos arų teritorija,  dešimteriopai didesnė, nei reikėtų esamam pastatui, itin domina greta esančio apleisto prekybos...

  • Įspėja pasisaugoti: smarkiai lis, numatoma perkūnija ir škvalas
    Įspėja pasisaugoti: smarkiai lis, numatoma perkūnija ir škvalas

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino perspėjimą,  kad birželio  21-osios vakare ir naktį į birželio 22-ąją daugelyje rajonų numatomas smarkus lietus. ...

    1
  • Į mokyklas pateks visi Klaipėdos pirmokai
    Į mokyklas pateks visi Klaipėdos pirmokai

    Aiškėja, kiek pirmokų šių metų rugsėjo pirmąją pravers mokyklų duris. Nors galutiniai duomenys bus patvirtinti pirmąją mokslo metų dieną, kol kas mažųjų skaičiuojama beveik tiek pat, kiek pernai, – apie tūkstantį aš...

    2
  • Sausra nualino miškus – uogų ir grybų galime nebesitikėti
    Sausra nualino miškus – uogų ir grybų galime nebesitikėti

    Net jeigu gausiai palytų, tikėtina, gausių miško gėrybių nebesulauktume, LRT RADIJUI sako Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė. ...

  • Šventojoje Joninių savaitgalį nestigs senųjų apeigų bei linksmybių
    Šventojoje Joninių savaitgalį nestigs senųjų apeigų bei linksmybių

    Šventojoje visą savaitgalį nestigs linksmybių – jau penktadienį čia prasidės ir keletą dienų tęsis renginiai, skirti Rasų šventei bei Joninėms. Įdomios veiklos ras kiekvienas – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Neliks nusivyl...

  • Išvalė paplūdimių smėlį
    Išvalė paplūdimių smėlį

    Prižiūrėtojai specialia mašina, kurią įsigijo praėjusiais metais, iškuopė pliažus. Surinktos ne tik smulkios šiukšlės – apverstas ir smėlis, kad išdegtų bakterijos. ...

    3
Daugiau straipsnių