Oro erdvę nuo šiol prižiūrėsime kartu su lenkais

„Jeigu su kaimynais lenkais mums ne visada sekasi gerai sutarti ant žemės, mes rodome pavyzdį, kaip tai galima gerai padaryti ore“, – juokavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, antradienį su kaimynine šalimi pasirašęs tarpvalstybinę sutartį dėl Baltijos oro erdvės bloko kūrimo.

Nuo šiol abi šalys kartu rūpinsis oro erdvės priežiūra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Turbūt ne vienam, įsėdus į lėktuvą, yra tekę dar ilgokai palaukti, kol šis pakils.

Skrydžių vadovai lėktuvui pakilti leidžia tik gavę visų šalių, per kurių erdvę jis skris, sutikimą. Todėl kartais lėktuvams, kaip automobiliams, tenka laukti eilėje, kol gaus leidimą, pavyzdžiui, perskristi per Lenkiją. Panašių atvejų turėtų mažėti dviem šalims – Lietuvai ir Lenkijai – sukūrus funkcinį oro erdvės bloką.

Tokio Baltijos vardu pavadinto bloko kūrimo sutartį, įgyvendindami Europos dangaus idėją, antradienį pasirašė susisiekimo ministras ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje.

Panašūs septyni blokai jau veikia Europos Sąjungoje. Prieš gerą dešimtmetį iškėlusi Europos dangaus idėją Bendrija numatė keletą tikslų: padidinti visų šalių narių oro erdvės pralaidumą, sumažinti oro navigacijos įmonių sąnaudas, o svarbiausia – atpiginti jų paslaugas.

Siekdama greičiau optimizuoti institucijų, valdančių oro erdvę, darbą Europos Komisija įpareigojo kiekvieną Bendrijos narę iki šių metų gruodžio bent viename bloke pradėti dalytis oro erdvės valdymo rūpesčiais su kita šalimi.

Lietuviai bloko partneriais pasirinko lenkus, nes su jais bendradarbiauja jau du dešimtmečius.

„Skaičiuojame, kad bendras efektas su Lenkijos kolegomis iki 2015 metų bus 30 mln. eurų. Jei atsiranda 30 mln. eurų efektas, tai reiškia, kad sumažėja paslaugų teikimo kaina. Jei orlaiviams bus pigiau skraidyti, tai gal jie skraidys daugiau, perveš daugiau keleivių“, – kalbėjo valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius.

„Šios dienos ceremonija tėra didelio darbo pradžia. Su kolegomis iš Lietuvos planuojame pradėti tarti su aplinkinėmis valstybėmis, kad ir jas įtrauktume į bloką“, – planais dalinosi Lenkijos transporto, statybos ir jūrų ūkio ministerijos Aviacijos departamento direktorius Krzysztofas Kapisas.

Oro navigacijos paslaugų teikėjai tikisi, kad ateityje prie Baltijos oro erdvės bloko stebėtojų ar narių teisėmis galėtų prisijungti Ukraina, Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritis ar Skandinavijos valstybės.

Kaimynai estai yra sudarę bloką su Suomija, latviai kol kas neišsirinko oro erdvės partnerio, tačiau neatmetama, kad prie Baltijos bloko jungsis ir jie.

Susisiekimo ministras prognozuoja, kad sukūrus naująjį bloką gerės ne tik Lietuvos ir Lenkijos oro erdvės valdymas, bet ir tarpusavio santykiai.

„Šis žingsnis yra svarbus abiejų valstybių tarpusavio santykiams. Kaip aš juokaudamas galiu pasakyti – jeigu ne visada gal būt mums sekasi sutarti ant žemės, tai mes rodome pavyzdį, kaip galima labai gerai sutarti ore“, – sakė Eligijus Masiulis.

Lietuvos ir Lenkijos oro erdvės valdytojai kalba ir apie bendrą abiejų šalių oro eismo paslaugų teikimą ar bent tų paslaugų delegavimą – esant reikalui padėti kaimynams, kad lėktuvams nereikėtų gaišti jų erdvėje, o ateityje ir apie vienodus paslaugų tarifus.

Europos Sąjunga planuoja kada nors turėti vieną visas Bendrijos šalis apimantį oro erdvės bloką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių