Opozicija žeria kritiką Vyriausybei dėl okupacijos žalos atlyginimo

Likus mažiau nei pusmečiui iki Seimo rinkimų ėmusi rengtis deryboms dėl Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo konservatorių Vyriausybė tik imituoja, kad vykdo prieš dvylika metų priimtą įstatymą, sako opozicijos atstovai.

„Tai akivaizdus įrodymas, kad per ketverius metus šis įstatymas Vyriausybei visai nerūpėjo“, - trečiadienį Vyriausybės sprendimą sudaryti specialią komisiją, kuri rengs derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, BNS komentavo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

„Vertinu tai, kaip tuščią politikavimą ir priešrinkiminius judesius bei bandymus išnaudojant valstybės resursus daryti pigų politikavimą“, - BNS teigė „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną, rinkimų kampanija jau yra prasidėjusi.Pasak V.Andriukaičio, įstatymas dėl okupacijos žalos atlyginimo buvo priimtas 2000 metų pabaigoje konservatorių Seime tik jų balsais.

„Jis priimtas kaip spąstai kitoms vyriausybėms, kad būtų galima šaukti, jog jos nieko nedaro šiuo klausimu. Likimas nusišypsojo, kad konservatoriai gavo galimybę patys jį įgyvendinti. Kai pradėjome kritikuoti, kad nieko nedaro šiuo klausimu, kad neturi instrumentų, kaip įstatymą įgyvendinti, prieš birželio 14-ąją (Gedulo ir vilties dieną - BNS) norėdami pateisinti savo neveikimą prieš savo rinkėjus ir maskuodami, kad įstatymas iš esmės yra tuščias, ėmėsi imituoti veiklą“, - kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto narys V.Andriukaitis.

Jis ir V.Mazuronis pabrėžė, kad tokie klausimai nesprendžiami vienašališkai - tam būtinos derybos ir sutarimas su kita puse - Rusija.„Tokie dalykai daromi derybų tarp dviejų valstybių pagrindu. Turi būti tarpvalstybinis sutarimas. O tuo keliu trejus su puse metų nebuvo einama. Dabar bandoma pateisinti savo neveikimą. Vyriausybės priimami sprendimai nebus vienpusiškai įgyvendinami, todėl tai, man atrodo, kaip nereikalingas dirginimas valstybės lygiu“, - kalbėjo V.Mazuronis.

Vyriausybė trečiadienį nutarė sudaryti specialią komisiją, kuri rengs derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą.Komisijai vadovaus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Joje taip pat dirbs Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijų atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis, istorikas Algimantas Kasparavičius, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė Virginija Čijunskienė, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.

Komisijai pavesta po mėnesio pateikti „SSRS okupacijos žalos atlyginimo derybines nuostatas ir veiksmų planą“.

Komisija taip pat nagrinėtų ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1991-1993 metais Rusijos kariuomenės padarytą žalą.Konservatorių vadovas premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad Rusijai ateityje pavyks atviriau įvertinti Sovietų Sąjungos padarytą žalą.

Pasak ministro pirmininko, Lietuva nuolat siūlo svarstyti klausimą dėl okupacinės žalos atlyginimo.Rusija šio klausimo svarstyti nesutinka, o Maskvos pareigūnai kartais vis paskelbia pareiškimus, neigiančius buvus Baltijos šalių okupaciją.Sovietų okupacijos padarytos žalos kompensavimo klausimą Lietuva iškėlė iškart, kai paskelbė Nepriklausomybę 1990 metais. Lietuvos piliečiai išreiškė savo valią dėl žalos atlyginimo surengtame gyventojų referendume.

2000-ųjų birželį Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, tačiau realių žingsnių vykdyti šį įstatymą nesiimta.Rusija 1991 metais dvišalėje sutartyje pripažino, kad 1940 metais Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos suverenitetą pažeidžiančią aneksiją.Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo pasiųsdama į šalį per 150 tūkst.

Raudonosios armijos karių. 1941-1944 metais Lietuva buvo okupuota nacių Vokietijos, po to prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi iki 1990 metų.1940-1952 metais iš Lietuvos repatrijavo ar pasitraukė 444 tūkst. šalies gyventojų, 275 tūkst. buvo išvežti į lagerius ir tremtį. Fronte žuvo 25 tūkst. gyventojų, taip pat žuvo per 20 tūkst. okupacijai besipriešinusių rezistentų ir jų rėmėjų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vvv

vvv portretas
Tai jau tikrai, toks Mauzuronis su Andriukaičiu mieliau ruskeliams subinę bučiuotų, nei ko nors iš jų reikalautų. Apgailėtini homo sovieticus.

ar tai reiskia

ar tai reiskia portretas
Kad sis asmuo mielai balsuotu uz repatriaciju ismokejima rusijai?

jau

jau portretas
tai padaryti seniai reikejo
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių