N.Venckienė: kurpiama byla siekiant neleisti išsiaiškinti tiesos

Teisėja Neringa Venckienė pateikė savo poziciją Seimo laikinajai komisijai, turinčiai įvertinti prokuratūros prašymą panaikinti jos teisinę neliečiamybę.

Nusprendė rengti atvirą posėdį

Ketvirtadienį rytą į posėdį susirinko Seimo laikinoji komisija dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos N.Veckienės imuniteto panaikinimo, sudaryta prieš dvi savaites. Į šį posėdį atvyko Generalinės prokuratūros atstovas Žydrūnas Radišauskas bei pati N.Venckienė. Ją iki Seimo atlydėjo keli šalininkai, tarp jų – teta Audronė Skučienė. Jie buvo įleisti į Seimo rūmus ir į komisijos posėdžio salę.

Prokuroras ir komisijos nariai neprieštaravo, kad posėdis nebūtų uždaras, nes jo metu nebus paskelbta jokia nevieša informacija. Todėl žurnalistams ir stebintiems posėdį N.Venckienės šalininkams leista likti salėje, tačiau fotografai ir televizijos operatoriai paprašyti išeiti. „Galima rašyti, piešti kaip Amerikos teisme, bet nereikia čia mūsų trikdyti blykstėmis“, - paaiškino Seimo komisijos vicepirmininkas Stasys Šedbaras.

Komisijos pirmininke paskirta Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė dar praėjusią savaitę paskelbė apie atsistatydinimą ir iš komisijos vadovės, ir iš pačios komisijos narių. Todėl ketvirtadienį ji į posėdį neatvyko.

Tačiau Seimo nutarimas dėl V.Baltraitienės atsistatydinimo priėmimo kol kas nėra priimtas, todėl ji formaliai tebėra komisijos vadovė. Prieš kelias dienas V.Baltraitienė elektroniniu paštu atsiųstu raštu pavedė savo pavaduotojui S.Šedbarui vadovauti posėdžiui. Komisijos nariai kiek pasiginčijo, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasi ji tai padarė, tačiau galų gale sutiko su S.Šedbaro pirmininkavimu.

N.Venckienė pasiteiravo, ar ji galės „pareikšti prašymus dėl kai kurių narių nedalyvavimo šioje komisijoje“. S.Šedbaras atsakė neigiamai: „Negalite. Komisija paskirta Seimo nutarimu ir nušalinimai čia negali būti reiškiami. Tačiau jūs galite apie savo poziciją pareikšti savo pasisakyme.“

Paaiškino, kodėl kreiptasi

Iš pradžių komisija pasitvirtino savo darbo reglamentą.

Informuodamas komisijos narius apie Generalinės prokuratūros prašymo panaikinti teisėjos N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo prokuroras Ž.Radišauskas tvirtino, kad ši teisėja įtariama padariusi penkias nusikalstamas veikas. Būtent tiek buvo išvardinta generalinio prokuroro Dariaus Valio prašyme Seimui dėl N.Venckienės teisinio imuniteto panaikinimo.

Anot prokuroro, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei, 2012 m. gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.

„Į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo kreiptasi tik po to, kai buvo išnaudotos visos kitos teisinės priemonės“, - pastebėjo Ž.Radišauskas, atsakydamas į komisijos narių klausimus, kodėl dėl kai kurių veikų į Seimą nesikreipta daugiau kaip pusantrų metų, nors dėl mergaitės paėmimo ir pasipriešinimo pareigūnams tai padaryti kreipimasis parengtas vos per kelias dienas.

Prokuroras atsakė ir į kitus komisijos narių klausimus dėl kreipimosi į Seimą aplinkybių.

„Teisėja suvokė, ką reiškia teismo sprendimo nevykdymas“, – be kita ko pastebėjo jis.

Ž.Radišauskas paneigė spėliones, kad kreipimasis galėjo atsirasti dėl politinių motyvų: „Jis atsirado tik dėl ikiteisminio tyrimo.“

„Pagal įstatymą prokuroras privalo nešališkai ir maksimaliai greitai ištirti bylą. Tuo ir vadovaujamasi, kreipiantis į Seimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo“, – pabrėžė prokuratūros atstovas.

Norės susipažinti su medžiaga

Žodį suteikus N.Venckienei ši kalbėjo beveik valandą. Teisėja taip ir nepasakė, dėl kurių komisijos narių ji abejoja ir kuriuos norėtų nušalinti.

Pirmiausia ji paprašė laiko susipažinti su komisijai prokuratūros pateikta medžiaga.

Teisėja teigė, kad pastaruosius ketverius metus kovojo „dėl tiesos, dėl mergaitės ir jos saugios ateities“. „Bet man yra sukurpiama ši kvazibyla siekiant neleisti išsiaiškinti tiesos“, – pabrėžė N.Venckienė.

Teisėja tvirtino, kad teismų esą niekada nežemino, nes jos žodžiai apie „iškrypėlių klano gynybą“ išimti iš konteksto, netaikytini kokiam nors konkrečiam teismui ar teisėjui.

N.Venckienė pakartojo savo anksčiau ne kartą pasakytus pareiškimus, kad buvo stengiamasi vykdyti teismo sprendimą dėl mergaitės perdavimo mamai sąlygas, bet L.Stankūnaitė neva pati nesistengė susitikti ir bendrauti su dukrele, „susipyko su ja“, o mergaitė nenorėjo savo noru išvykti gyventi pas motiną.

„Iš mano pusės psichologinis smurtas ar spaudimas mergaitės atžvilgiu nebuvo naudojamas“, – pastebėjo N.Venckienė.

Dėl ilgos teisėjos kalbos komisijos nariai nespėjo jai šįkart užduoti klausimų. Todėl nuspręsta tai padaryti kitame posėdyje.

Turi nuspręsti iki birželio 20-osios

Išklausiusi prokuratūros atstovą ir pačią teisėją Seimo laikinoji komisija vėliau diskutuos dėl to, kokį priimti sprendimą dėl pateikto prokuratūros prašymo.

Kitas komisijos posėdis numatytas ateinantį antradienį vakare. Jame numatoma tęsti teisėjos apklausą.

Komisijai pavesta iki šių metų birželio 20 d. atlikti tyrimą ir pateikti išvadą Seimui, ar turi būti panaikinta N.Venckienės neliečiamybė.

Jeigu komisija ir Seimas sutiks ją naikinti, teisėja galės būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, jai galės būti pritaikomos įvairios kardomosios priemonės, tarp jų – suėmimas.

Generalinį prokurorą pavadino varžteliu

Po komisijos ketvirtadienio posėdžio N.Venckienė žurnalistams pareiškė esanti įsitikinusi, kad generalinio prokuroro kreipimasis dėl jos teisinės neliečiamybės panaikinimo yra bandymas susidoroti.

„Tai paprasčiausias siekis susidoroti su manimi ir su žmonėmis, kurie siekia tiesos šioje nešvarioje istorijoje. Nes generalinis prokuroras tėra tik varžtelis toje visoje sistemoje. Prievartą – fizinę ar psichologinę – naudojau ne aš. Prievarta buvo panaudota prie mane ir prieš mergaitę“, - kalbėjo teisėja.

„Atkreipčiau dėmesį, kad prokurorai tik po dvejų metų sugalvojo, kad neva buvo kažkokia nusikalstama veika“, – sakė ji.

Paklausta, ar per posėdį pajuto Seimo komisijos narių paramą, N.Venckienė atsakė: „Tas palaikymas man nebėra toks svarbus. Man svarbu, kad paaiškėtų tiesa. Man gaila mergaitės ir mano žuvusio brolio.“