Nuteistieji diržų veržtis nė nemano

Bandymai mokyti nuteistuosius taupyti sulaukia priešingos reakcijos. Jie žino savo teises ir neketina veržtis diržų.

Tuo metu Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai, kuriuose numatyta ir šiek tiek prievolių, „ilsisi" Seime, nors Vyriausybė jiems pritarė dar vasarą; rašo „Lietuvos žinios".

Kai spalio mėnesį Kybartų pataisos namuose kalintų nuteistųjų paprašyta taupyti vandenį, jo sunaudota beveik tūkstančiu kubinių metrų daugiau nei paprastai.

„Tačiau net ir sulaukę pasipriešinimo esame priversti mažinti vandens naudojimą. Į prausyklas įstatėme duris, kad rytais būtų galima jas užrakinti. Taip ir darysime - užrakinsime keletui valandų, nes nuteistieji patys nenori taupyti", - kalbėjo Kybartų pataisos namų direktorius Edmundas Žalys.

Pirmieji bandymai rakinti prausyklas buvo sutikti nuteistųjų pasipriešinimu. Sugadinta ne viena spyna, sulaužytos durys. Tačiau pataisos namų administracijos nutarimu numatyta nenuolaidžiauti - šaltas vanduo priešpiečio valandomis bus tik tualetuose.

Tokių nepatogių įkalintiesiems priemonių imtasi nesugalvojus kitokių būdų taupyti. Iki šiol taupyta daugiausia darbuotojų sąskaita. Atleista apie dvidešimt darbuotojų, o kitiems sumažinti atlyginimai, nebeliko priedų už pavojingas sąlygas. Nėra lėšų telefoniniams pokalbiams, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijos kėlimui.

Taupymo vien darbuotojų sąskaita nepakako, tad nelaukiant, kol bus pakeisti bausmių vykdymą reglamentuojantys įstatymai, įstaigos vadovai ėmėsi ryžtingų žingsnių. Dar vasarą administracija ryžosi apriboti elektros energijos naudojimą. Nuo 9 iki 12 val. nuspręsta nebetiekti elektros energijos gyvenamuosiuose nuteistųjų kambariuose bei virtuvėlėse. Tokios priemonės davė rezultatų. Trims valandoms per parą nutraukus elektros energijos tiekimą pataisos namuose per mėnesį sutaupoma apie 2 tūkst. litų.

Tačiau elektros tiekimo ribojimas sukėlė nuteistųjų pasipiktinimo bangą. Vieni skelbė bado akcijas, kiti rašė skundus. Vis dėlto, nepaisant protestų, elektros tiekimo apribojimas ne tik buvo paliktas, bet dar ir sugriežtintas - uždrausta kambariuose naudoti asmeninius virdulius. Neliko ir šaldytuvų.

Panaši padėtis susiklostė ir kitose Lietuvos įkalinimo įstaigose. Ten taip pat pirmiausia pradėta taupyti darbuotojų, o ne įkalintųjų sąskaita. Kai kurių pataisos namų vadovai sakė, kad imtis panašių taupymo būdų, kaip Kybartuose, ne visuomet įmanoma. Senuose pastatuose, norint tik kai kuriose patalpose keletui valandų išjungti elektros tiekimą, reikėtų pertvarkyti visą elektros tiekimo sistemą. Todėl esą nuteistųjų tik prašoma taupyti. Deja, tokie siūlymai dažniausiai negirdimi.

"Turėdami daug laisvo laiko nuteistieji išsinagrinėja įvairius teisės aktus. Jie puikiai žino, ko mes galime iš jų reikalauti, o ko - ne", - teigė ne vienas pašnekovas, neslėpdamas, kad jų "auklėtiniai" dabar gyvena tarsi "Dievo ausyje".

Pagal maitinimo ir higienos normų reikalavimus maistas jiems turi būti patiektas tik labai šviežias, pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 valandas - ir jokiu būdu ne šildytas! Už jį bei visus nuteistiesiems teikiamus patogumus sumoka mokesčių mokėtojai. Vieno nuteistojo išlaikymas vidutiniškai kainuoja 22-23 tūkst. litų per metus.

Kalėjimų departamento viešųjų ryšių skyriaus viršininkė Vilma Budėnienė aiškino, kad taupydamos laisvės atėmimo vietų įstaigos turi užtikrinti minimalias teisės aktų nustatytas nuteistųjų materialinio aprūpinimo ir buities sąlygas.

Tačiau svarbiausia, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, ypač Bausmių vykdymo kodekso. Dar vasarą Vyriausybė pritarė jo pakeitimams, numatantiems, kad nuteistieji patys mokėtų už jiems priklausančių buitinių prietaisų sunaudojamą elektros energiją. Tačiau kodekso pakeitimai kol kas tebesvarstomi Seime.