Norinčiųjų tapti savanoriais antplūdžio nėra

Įvykiai Ukrainoje, kasdieniai svarstymai viešojoje erdvėje, bus ar nebus karas, išjudino kalbas, kaip mes gintume savo šalį. Tokių klausimų sulaukia ir didesnį žmonių aktyvumą pastebi tarpukario tradicijas tęsianti Lietuvos šaulių sąjunga.

Kreipiasi brandūs žmonės

"Įvykiai Ukrainoje tikrai paskatino mūsų šalies žmones daugiau domėtis Lietuvos šaulių sąjunga. Tai tikrai jaučiame. Skambina telefonais, interneto erdvėje užduoda klausimus, kur galima pasiruošti tėvynės gynybai, kaip tai vyksta", – pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. Antanas Plieskis. Istoriškai centrinis Lietuvos šaulių sąjungos štabas yra įsikūręs Kaune, Laisvės al.

Vadas neslepia – tautiečių susidomėjimas šaulių veikla džiugina. "Statistiškai neregistravome, kokie žmonės dažniau kreipiasi, tačiau pastebėjau, kad tai tikrai ne paaugliai ir ne seneliai, o brandaus amžiaus žmonės, turintys šeimas", – patikslino A.Plieskis.

Anot vado, įvykiai Ukrainoje kol kas nepakeitė įprastos šaulių veiklos. Kaip ir iki šiol, jie rengia kovinius mokymus ir kitokio pobūdžio užsiėmimus tiek jauniesiems šauliams iki 18 metų, tiek pilnamečiams šauliams.

"Žmonės dažnai painioja šaulius ir savanorius. Nenorėčiau ieškoti skirtumų, tačiau teisiškai žiūrint savanorių pajėgos yra sudėtinė kariuomenės dalis. Šaulių sąjunga nėra sudėtinė kariuomenės dalis. Tai sukarinta visuomeninė organizacija", – paaiškino Šaulių sąjungos vadas.

Šaulių sąjungos veikla neapsiriboja vien kariniais dalykais. Ypač svarbus piliečio ugdymas, o veiklos sričių yra daug: nuo medžio pasodinimo, gražios lietuviškos dainos, istorinio paveldo saugojimo iki šautuvo.

Pradėti – nuo valios

"Kartais žmogus ateina pas mus ir sako: "Duokit man šautuvą." Iki to šautuvo toli. Visada vadovaujuosi žemaičių kunigaikščio Butigeidžio išmintimi: iš pradžių karį apginkluokime tvirta valia, o paskui duokime ginklą. Svarbu, kad šauliai tai suprastų, tuo gyventų ir šauliškumo idėjas skleistų kitiems", – savo poziciją išdėstė sukarintos visuomeninės organizacijos vadas.

Šauliais gali tapti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, anksčiau neužsiėmę ir neužsiimantys nusikalstama veikla. Nuo 11 iki 18 metų galima tapti jaunuoju šauliu, o nuo 18 metų – šauliu. Priimami tiek vyrai, tiek moterys, į jaunuosius šaulius – mergaitės ir berniukai.

Sulaukus pilnametystės, pradedamas visavertis šaulių karinis parengimas. "Yra koviniai būriai, ir norintieji į juos pakliūti turi pereiti karo medicinos ekspertų komisiją, gauti pažymą apie tinkamumą karo tarnybai. Jeigu sveikata neleidžia, yra kitų veiklos sričių, kaip galima prisidėti prie valstybės gynybos", – aiškino A.Plieskis.

Antplūdžio nepajuto

"Pokyčių, susijusių su įvykiais Ukrainoje, tikrai nejaučiame. Norinčiųjų tapti savanoriais antplūdžio nėra", – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas plk. ltn. Elegijus Paulavičius.

Kiek Kauno apskrities teritorijoje yra savanorių, Kauno rinktinės vadas nenorėjo atskleisti – tokie dalykai, pasak jo, neturėtų būti viešinami.

"Vyksta normalus kovinis rengimas, kaip įprastai. Jokie specialūs kursai dėl situacijos Ukrainoje nevyksta, ir savanorių papildomiems užsiėmimams tikrai nešaukiame. Jeigu prasidėtų kariniai veiksmai, savanoris, kaip ir profesinės tarnybos karys, būtų šaukiamas į dalinį ir veiktų pagal nurodytas užduotis", – paaiškino plk. ltn. E.Paulavičius.

Pasak jo, kariai savanoriai aktyviai bendrauja su mokyklomis, supažindina moksleivius ne tik su savanorio tarnyba, bet su visomis alternatyvomis. Lietuvoje rengiami trijų mėnesių baziniai kariniai mokymai, jaunesniųjų karininkų vadų kursai, kuriuos per trejus metus gali baigti studentai ir tapti atsargos karininkais, savanorio, profesinė karo tarnyba.

Reikia rodyti pavyzdį

"Mūsų duona – motyvuoti jaunimą, skatinti tapti savanoriais ir prisidėti prie savo šalies gynybos. Pasirinkimų, kaip galima prisidėti prie krašto gynybos, yra įvairiausių, tik noro reikia. Kiekvienas gali pasirinkti pagal savo užimtumą", – įsitikinęs savanorių rinktinės vadas.

Pasak plk. ltn. E.Paulavičiaus, Estijoje priklausyti panašiai į mūsų savanorių pajėgas karinei struktūrai – garbės reikalas tiek politikams, tiek kitiems aukštas pareigas užimantiems valstybės asmenims.

"Žinomiems Lietuvos žmonėms dabar labai geras metas rodyti pavyzdį jaunimui", – paragino plk. ltn. E.Paulavičius.

Savanoriais gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo lyties, sulaukęs 18 metų. Anot Kauno savanorių rinktinės vado, jaunesni gali rinktis narystę Lietuvos šaulių sąjungoje.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP)

Pajėgos oficialiai įkurtos 1991 m. sausio 17 d. Tuo metu jos vadinosi Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).

2003 m. KASP integruotos į Sausumos pajėgų sudėtį.

Šiandien KASP rengia karius savanorius, gebančius savarankiškai (naudojant mažų padalinių taktiką) veikti Lietuvos kariuomenės ar sąjungininkų sudėtyje, užtikrinti nacionalinių poreikių ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių.

Kauno apskrities savanorių veikla prasidėjo 1990 m., po Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Oficialiai S.Dariaus ir S.Girėno apygardos 2-oji rinktinė įkurta 1991 m. vasario 27 d.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS)

LŠS įkurta 1919 m. birželio 27 d. Jos ideologiją formavo Matas Šalčius, o įkūrėju laikomas Vladas Putvinskis-Pūtvis. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje veikusios organizacijos veiklą.

Po 1940-ųjų iš Lietuvos pasitraukę šauliai ir patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai 1954 m. apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė Čikagoje.

1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo V.Putvinskio-Pūtvio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.