Niūri pareigūnų mobilizacijos pusė: atsiras tokių, kurie „nusimuilins“?

„Iki šiol dalis mūsų pareigūnų nebuvo praėję bazinio kario mokymų. Ateityje turėsime į tai atsižvelgti“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Karo atveju Viešojo saugumo tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi.

„Akivaizdu, kad turime dar glaudžiau dirbti ir tam reikalingos bendros pratybos, moderni ginkluotė“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasieniečių profesinės sąjungos vadovas klausia, kodėl tokie sprendimai pasirašomi tik dabar. Nors naujų ginklų pasieniečiai gauna, vis dar trūksta sunkesnės ginkluotės, šarvuotųjų liemenių, tačiau labiau nei įrangos trūksta žmonių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būtinai reikėtų pasirūpinti visų institucijų, dalyvaujančių gynyboje ar galėsiančių dalyvauti, žmonių komplektacija. Jei trūksta žmonių, niekas nestos ginti šalies. Vadinasi, atsiras tokių, kurie nusimuilins“, – pastebėjo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Rimantas Liepa.

Pareigūnų trūksta daug.

„Pasienio komplekte yra maždaug per 300 pareigūnų ir, ko gero, kokių 400 reikėtų dar naujų etatų, kad būtų visas komplektas“, – akcentavo R. Liepa.

Nors karo atveju policininkai ir ugniagesiai netampa kariuomenės dalimi, dėl mobilizacijos kyla klausimų ir kai kuriems ugniagesiams. Vardo ir pavardės nenorintis atskleisti ugniagesys pasidalijo raštu, kurį jam liepė pasirašyti vadovybė. Esą jei to nepadarys, bus atleistas iš tarnybos. Jame rašoma, kad paskelbus mobilizaciją jis privalės atlikti pareigybės aprašyme aprašytas funkcijas ir vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus.

Politikai sako, kad niekas ginklo ugniagesiams į rankas neduos ir kariauti nevarys.

„Pažiūrėkite, kiek ir Ukrainoje jiems yra tikrai daug nepanaikintų funkcijų ir darbų: gelbėti žmones, traukti iš griuvėsių, gesinti gaisrus. Kalbos apie tai nėra. Suprantu žmonių baimes, tačiau tai tik baimės, ir dažniausiai išsigalvotos“, – ugniagesius bandė raminti A. Anušauskas.

„Karo metu mūsų ne karinių pajėgų tarnybos dalis turėtų savo funkcijas ir jas turėtų vykdyti“, – sakė A. Bilotaitė.

Ugniagesių vadovybė kraipo galvą ir spėja, kad galbūt žmogus galėjo netinkamai būti informuotas apie savo pareigas kilus karui.

„Aišku, viskas priklausys nuo papildomų gautų užduočių, bet noriu pabrėžti, kad Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba, kaip ir pats departamentas, nėra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis“, – pabrėžė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Tačiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotoją stebina toks pareigūno požiūris.

„Man asmeniškai apmaudu, kad statutinis pareigūnas, davęs priesaiką Lietuvos valstybei, kelia tokių klausimų. Sunku vertinti iš anksto, gal žmogus nežino, nesupranta, gal reikia papildomo paaiškinimo“, – apmaudo neslėpė M. Kanapickas.

Pareigūnų profesinės sąjungos primena, kad, karo atveju neatėjus į tarnybą, gresia administracinė atsakomybė: „Dėl to yra supažindinami su naujais teisės aktais pasirašytinai, kad žmonės žinotų, kas jų laukia, jei būtų karo mobilizacija.“

Ugniagesiams karo atveju darbo netrūktų. Apklausos rodo, kad tik kas dešimtas gyventojas žino, kaip reikėtų elgtis ekstremalių situacijų metu.