Nevyriausybininkai žada kartu siekti didesnės įtakos valdžiai

Didžiausiomis save vadinančios šalies nevyriausybinės organizacijos (NVO) žada bendrai siekti didesnės įtakos valdžios institucijoms.

Lietuvoje veikiančių NVO susivienijimai skelbia pasirašę bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu sukurta "neformali koalicija" turėtų padėti efektyviau ginti jų ir interesus.

Anot šių organizacijų atstovų, tikimasi, kad valdžia labiau paisys svaresnį žodį turinčio bendro kelių skėtinių NVO susivienijimo nei iki šiol veikusių pavienių organizacijų, kurios esą valdžiai reikalingos "tik pritarimui, bet ne patarimui" gauti.

"Pavienis veiksmas nesudarė tinkamų prielaidų bendrai kurti tiek teisinę sistemą, tiek mokestinę sistemą, tiek daryti įtaką valstybės institucijoms bendruoju požiūriu. Nuo šių metų pradedame naują kursą - visos susivienijusios organizacijos teiks bendrus pasiūlymus, iniciatyvas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, apskritai dėl pilietinės visuomenės kartu", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė NVO informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Bendradarbiavimo susitarimą pasirašiusios asociacijos pirmiausia ketina pristatyti jį prezidentei, Seimo pirmininkei bei premjerui.

Vėliau nevyriausybininkai žada bendrai siekti, kad būtų peržiūrėta mokesčių sistema. Anot NVO atstovų, vienas iš jų ypač netenkinančių dalykų yra tai, kad šiuo metu NVO pagal įstatymus yra ne pelno siekiančios organizacijos ir pelno gauti negali, tačiau 15 proc. pelno mokestį turi mokėti. Nevyriausybininkai ketina kelti ir Europos struktūrinių fondų įsisavinimo klausimus.

Taip pat ketinama inicijuoti veiksmų planą NVO sektorių reglamentuojantiems teisės aktams peržiūrėti, siekiant, kad 2 proc. pajamų mokesčio būtų skiriama tik NVO, kad būtų patvirtinta NVO plėtros koncepcija, kad būtų aiškiai nustatyta, kuriose valdžios institucijose sudarytose priežiūros komisijose, komitetuose kokios NVO turi dalyvauti ir panašiai.

Šių organizacijų atstovai tikisi, kad bendras darbas padės joms prisidėti prie politikos formavimo, o ne tik prie jos įgyvendinimo, kaip esą yra iki šiol.

Anot Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos prezidento Arūno Bėkštos, taip pat tikimasi, kad susivienijimas pagerins pačių NVO valdžiai siūlomų sprendimų kokybę ir NVO įvaizdį ir valdžios, ir visuomenės akyse.

"Žinoma, mes negalime priversti vyriausybinių organizacijų, kad jie kreiptųsi į šią koaliciją, kai jie priiminės sprendimus, negalime priversti, kad jie tai apskritai darytų. Daug priklauso nuo to, kokius patarimus ir konsultacijas tos NVO duos - nuo sprendimų, siūlymų kokybės", - teigė A.Bėkšta.

Susitarimą pasirašė 13 nacionalinių NVO susivienijimų, tačiau sąrašas esą atviras ir jį pasirašyti taip pat gali kitos NVO vienijančios asociacijos, kurios dirba kurioje nors viešosios politikos srityje.

Prie "neformalios koalicijos" prisijungė aplinkosauginių NVO koalicija, kultūros organizacijų asociacija "MENOrama", koalicija "Galiu gyventi", Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinė vartotojų konfederacija, NVO informacijos ir paramos centras, NVO vaikams konfederacija, Žinių ekonomikos forumas.

Anot A.Bėkštos, šios sutarties pagrindu neketinama kurti didelės skėtinės organizacijos, NVO susivienijimai veiks bendradarbiavimo pagrindu - kas pusmetį vienas iš jų pirmininkaus visoms kitoms susitarimą pasirašiusioms, o administravimu užsiims NVO informacijos ir paramos centras.

M.Žaltausko teigimu, per 20 metų Lietuvoje užregistruota apie 20 tūkst. NVO, tačiau esą sudėtinga nustatyti, kurios iš jų realiai veikia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių