- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eidamas 92-uosius metus ketvirtadienio naktį po sunkios ligos mirė disidentas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs parlamentaras Balys Gajauskas, pranešė jo šeima.
1990 metais jis tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, 1992-1996 metais buvo Seimo narys.
Galėjo gauti Nobelio premiją
Ketvirtadienio naktį miręs disidentas, Nepriklausomybės akto signataras, buvęs parlamentaras Balys Gajauskas dėl aktyvaus pasipriešinimo sovietų okupacijai sovietiniuose lageriuose kalėjo 37 metus.
Tai yra daugiausia laiko sovietų nelaisvėje praleidęs lietuvis, sulaukęs ir pasiūlymo skirti jam Nobelio taikos premiją.
Vis dėlto disidento principingumas galėjo lemti vėliau susiformavusį uždarumą ir užgniaužti jo potencialą būti aktyviu visuomenės veikėju nepriklausomoje Lietuvoje, teigia kai kurie B.Gajauską pažinoję bendražygiai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė pavadino B.Gajauską „žmogumi epocha“.
„Jis įkalinimo įstaigose - paprastai labai griežto režimo - praleido bene daugiausia metų. Ir visada išlaikė savo stuburą, nė per milimetro dalį netapo konformistu, neatsisakė savo principinių nuostatų vardan asmeninės gerovės“, – sakė B.Burauskaitė.
Ji pabrėžė, kad B.Gajauskas ir gyvenimo saulėlydyje išliko kūrybingas, visai neseniai pasirodė jo knyga.
Savo atsiminimuose B.Gajauskas yra rašęs, kad Lietuvai paskelbus nepriklausomybę jo „gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas“.
Užuojautą pareiškęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis velionį pavadino aktyviu kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, ištremtą už laisvės idėjas, žmogumi, kuris visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai.
Sulaikymo metu nušovė milicininką
B.Gajauskas gimė 1926 metų vasario 24 dieną Vilkaviškio apylinkėse, vaikystėje jis gyveno ir mokėsi Kaune, o 1945 metais su draugais įkūrė pogrindinę grupę, kuri leido pogrindinį laikraštį, gamino ir platino atsišaukimus, įvairiais būdais stengėsi pažymėti sovietinės valdžios draudžiamas minėti Lietuvos valstybines šventes, palaikyti ryšius su partizanais.
Po kelių metų organizacijos veikla buvo išaiškinta. 1948 metais Šiauliuose sulaikymo metu B.Gajauskas nušovė milicininką ir sužeidė sovietų karininką, tačiau pabėgti jam nepavyko. Tais pačiais metais disidentas buvo nuteistas pirmą kartą, jam paskirti 25 metai konclagerio dabartinės Rusijos ir Kazachstano teritorijose.
„Jis buvo iš tų žmonių, kurie negalėjo nesipriešinti. Jis aktyviai kovojo su sovietiniu režimu ir nors sovietai slėpė bet kokius antisovietizmo pasireiškimus, bet žinios apie jį prasiskverbdavo“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis.
Atlikęs bausmę B.Gajauskas sugrįžo į Lietuvą, nors sovietai jam to padaryti neleido.
Nepaisydamas nuolatinio KGB dėmesio jis platino partizaninių organizacijų archyvinius dokumentus, jų leistus pogrindinius leidinius. B.Gajauskas taip pat kaupė duomenis apie Sovietų Sąjungos lageriuose dėl politinių priežasčių kalinamus lietuvius, platino juos vietinėje ir užsienio spaudoje.
Disidentas vėl buvo suimtas 1977 metais. Jis buvo nuteistas dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalinamas B.Gajauskas rašė publicistinius straipsnius, kuriuos sugebėdavo perduoti žmonai per pasimatymus, o ši savo ruožtu juos išplatindavo užsienio spaudai.
1979 metais Jungtinių Valstijų Kongreso komisija pasiūlė B.Gajauską ir kitus disidentus kandidatais Nobelio taikos premijai gauti, tačiau tais metais premija atiteko Motinai Teresei. 1981 metais B.Gajauskas buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija.
Į laisvę jis buvo paleistas 1988 metais, kiek anksčiau, nei numatė bausmė. Trumpam nukeliavęs į Jungtines Valstijas, grįžęs jis tapo besikuriančios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu ir juo išbuvo iki 1997 metų.
Romanų ir filmų vertas gyvenimas
1990 metais B.Gajauskas tapo Kovo 11-osios akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, dirbo Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime.
Tuometinis Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad nuosekliai kovodamas už Lietuvos laisvę B.Gajauskas išlaukė, kol nepriklausomybės siekiantys žmonės susivienys.
„B.Gajauskas pragyveno nepaprastą gyvenimą, vertą romanų ir filmų, o ne tik mūsų pasikalbėjimo“, – sakė V.Landsbergis.
„Šalis daug metų buvo sudraskyta visais atžvilgiais ir toje sudraskytoje šalyje formavosi politinis ir dvasinis archipelagas iš atskirų Lietuvos dalių, atskirų salų. Tačiau B.Gajauskas buvo tarp nuoseklių kovotojų už nesudraskytą Lietuvą ir išlaukė momento, kai tos nesusitinkančios salos pradėjo telktis ir atrado savo Tėvynę, kai visi mes susitikome politikos lygmenyje“, – teigė jis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 – 1992 metais B.Gajauskas vadovavo Lietuvoje KGB veiklą tyrusiai komisijai ir dirbo Lietuvos saugumo departamento direktoriumi.
1992-aisiais jis buvo išrinktas į Seimą su Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąrašu ir parlamente dirbo ketverius metus.
Savo atsiminimuose B.Gajauskas yra rašęs, kad Lietuvai paskelbus nepriklausomybę jo „gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas“.
Buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis teigia, kad B.Gajauskas neprisitaikė prie Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos gyvenimo.
„Jis visada buvo idealistas ir jam atrodydavo, kad turi būti taip, kaip buvo seniau, kad visi patriotai, visi geranoriški ir dirba Lietuvai“, – sakė P.Jakučionis.
„Visi suprantame, kad taip nebuvo. O jis užsidarė savyje“, – pridūrė jis.
Užuojautą pareiškęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis velionį pavadino aktyviu kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, ištremtą už laisvės idėjas, žmogumi, kuris visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo užuojautoje teigė, kad šalis neteko „nepriklausomybės puoselėtojo, tvirtos dvasios ir valios asmenybės, reikšmingai stiprinusios Lietuvos valstybingumo pamatus“.
B.Gajauskas bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose. Šeštadienį jis bus palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų2
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?1
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...