Nepelnytai užmirštas S. Dariaus ir S. Girėno testamento vykdytojas - F. Vaitkus

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlanto vandenyną po dvejų metų pakartojo kitas lietuvis – Čikagoje gimęs Feliksas Vaitkus. Tačiau šis transatlantinis lakūnas Lietuvoje netapo legenda, kaip S.Darius ir S.Girėnas.

Virš Atlanto – vienui vienas

F.Vaitkus (angl. – Felix Waitkus) gimė 1907 m. birželio 20 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, lietuvių išeivių šeimoje. Mokėsi Čikagos universitete, Kalifornijos aviacijos mokykloje, kur baigė aviacijos kursus.

Pakilęs iš Niujorko, 1935 m. rugsėjo 21 ir 22 d. lėktuvu "Lockheed L-5B Vega" (pavadintu "Lituanica II") 28-erių jaunesnysis leitenantas F.Vaitkus perskrido Atlanto vandenyną. Tačiau dėl blogų oro sąlygų buvo priverstas nutūpti Airijoje, netoli Balinrobo miestelio, nors buvo numatyta nusileisti Kaune. Leidžiantis dėl stipraus vėjo gūsio nulūžo lėktuvo vieno sparno galas.

Tęsti skrydžio nebebuvo galima.

"F.Vaitkus skrido vienas, ir tai – jau didesnė rizika. Be to, 1935 m. skrydžiams buvo labai nepalankūs orai. Jis vienintelis skrido tais metais per Atlantą ir jam pavyko jį perskristi. Tačiau jo lėktuvas techniškai buvo daug geresnis negu S.Dariaus ir S.Girėno. Be to, jis turėjo radijo kompasą – greitai pagavo kažkurią radijo stotį ir orientavosi pagal ją. Tai visai kitokia skrydžio kokybė. O S.Darius ir S.Girėnas orientavosi pagal žvaigždes", – pasakojo Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus vedėja Dalė Naujalienė, nedidelės monografijos apie F.Vaitkų autorė.

Gąsdino karinės pareigos

Tad, kur šuo pakastas, kad Atlantą perskridęs lakūnas F.Vaitkus čia taip nepelnytai primirštas, o sovietų laikais apie jį iš viso nebuvo kalbama?

"Dažnai sakau, kad lietuvių tauta – verkianti tauta. Jei F.Vaitkus būtų žuvęs, gal dažniau dėl jo verktų, dažniau minėtų? S.Darius ir S.Girėnas žuvo – jų skrydžio legenda gyvuos dar daug metų, – palygino šių didžių lakūnų likimą D.Naujalienė. – F.Vaitkus Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, gavo pulkininko leitenanto laipsnį. Tai kas sovietmečiu jį čia galėjo minėti?"

Pasilikti Lietuvoje nesutiko

Po savo pergalingo skrydžio per Atlantą F.Vaitkus atvyko į Lietuvą tų pačių metų spalio pradžioje. Lietuva jį pasitiko iškilmingai. Kauno valstybės teatre jam ir jo šeimai buvo surengtas iškilmingas priėmimas. F.Vaitkui buvo prisegtas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinas, pasakytos sveikinimo kalbos, įteiktos įvairių šalies organizacijų dovanos.

Į Lietuvą buvo atgabentas ir čia suremontuotas jo lėktuvas "Lituanica II". Lietuvoje F.Vaitkus praleido mėnesį – lankėsi visuose didesniuose miestuose, kur buvo labai gražiai priimamas. Jis kalbėjo per "Radiofoną", apie jį tuometėje spaudoje buvo rašomi straipsniai.

Karinė Lietuvos vadovybė jam pasiūlė pasilikti – jis būtų buvęs Lietuvos karo lakūnu. Tačiau F.Vaitkus atsisakė ir grįžo į Ameriką.

"Tai buvo netoleruojama. Tuo jis sau užsidėjo minusą", – sakė D.Naujalienė.

Pašėlęs "Boeing" bandytojas

Nuo 1940 m. rudens iki 1946 m. pavasario F.Vaitkus tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, buvo "Boeing" gamyklos vyriausiasis lakūnas bandytojas. Jis išbandė daugiau kaip 1000 "Boeing B-17 Flying Fortress" ir apie 100 "Boeing B-29 Superfortress" lėktuvų. 1946 m. F.Vaitkui buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.

Vykstant Korėjos karui (Sovietų Sąjunga jame palaikė Šiaurės Korėją), 1951 m. rudenį F.Vaitkus buvo pašauktas į karinę tarnybą. Tarnavo Nortono aviacijos bazėje Kalifornijoje. Vėliau buvo perkeltas į JAV karinių oro pajėgų Lindsey aviacijos bazę Vysbadene, tuometėje Vakarų Vokietijoje. Ten jis ėjo JAV karinių oro pajėgų Europoje aprūpinimo viršininko pareigas.
Vysbadene F.Vaitkus ir mirė nuo širdies infarkto būdamas 49-erių. Matyt, didelio krūvio neatlaikė piloto širdis.

"Nepasakyčiau, kad F.Vaitkus užmirštas Lietuvoje, –  Kauno aviacijos muziejuje stovi jo pilotuoto lėktuvo "Lituanica II" modelis, – patikslino D.Naujalienė. – Jis čia minimas, rengiamos jam skirtos parodos. Tiktai mūsų tautai viskas dzin. O ten, Airijoje, tas Balinrobo miestelis visai Dievo užmirštas. Bet jiems labai svarbu, kad kadaise jų žemėse nusileido Atlanto vandenyną perskridęs lakūnas. Tai juos garsina visame pasaulyje. Tas įvykis tada pateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Juk žinote, kaip užsieniečiai moka reklamuotis, o lietuviai šiuo požiūriu kuklūs."

 

Nufilmavo skrydžio liudininkus

F.Vaitkaus asmenybė bei skrydis per Atlantą sudomino ir žinomą televizijos žurnalistę Editą Mildažytę. Apie drąsųjį lietuvį prieš dvejus metus ji susuko filmą "Solo virš Atlanto". Šioje juostoje panaudojo ir archyvinius kadrus, kurie buvo išpirkti iš britų.

"Paskui padariau dar vieną filmą – "Skrydis, nutiesęs tiltus". Apie tai, kaip F.Vaitkaus sūnus pirmą kartą gyvenime atvažiuoja į tą Balinrobo miestelį ir susitinka su gyvais savo tėvo skrydžio liudininkais. Tada jie buvo vaikai, paaugliai. Jie šoko per tas akmenines tvoras ir bėgo žiūrėti, kas per stebuklas čia atsitiko, – pasakojo E.Mildažytė. – Nufilmavau tas ganyklas su karvėmis ir tuos žmones. Paskui pristačiau filmą Balinrobe – baisų jomarką padarėme. Tas filmas ten nuskambėjo – patiko žmonėms, vietos savivaldybei. Į susitikimą buvo atvažiavę ir keli Airijos ministrai."

Susukti filmus apie F.Vaitkų E.Mildažytės paprašė Airijos regiono bendruomenė.

"Balinrobe visa politika paremta F.Vaitkumi. Jis buvo šeštasis lakūnas, vienas perskridęs Atlanto vandenyną ir vienintelis, skridęs 1935 m. Ten didžiausias metų įvykis – lietuvių suvažiavimas, skirtas jo nusileidimo metinėms paminėti. Jis įtrauktas į to Airijos regiono mokyklų programas. Tose vietose jis – didvyris. Kiekvienas airių diedukas ar vaikas, paklaustas apie F.Vaitkų, atraportuos, kas jis toks", – pasakojo E.Mildažytė.

"Lituanicą II" sunaikino rusai

E.Mildažytė pritaria nuomonei, jog F.Vaitkus sovietmečiu Lietuvoje neminėtas dėl to, kad buvo aukštas JAV karinis pareigūnas, be to, dalyvavo Korėjos kare.

"Kita vertus, S.Darius buvo valstybės vyras, valstybės kūrėjas. Jis visada turėjo idėjų ir minčių apie Lietuvą. Jis buvo politikas. Kaip rodo istorija, jis buvo geriausias visų laikų Lietuvos reklamuotojas. Jis sugalvojo žygį, kuris iki šiol nėra pamirštas. Iš dalies jis – kaip Jurijus Gagarinas. O F.Vaitkaus gyvenime buvo visokių peripetijų", – kalbėjo E.Mildažytė.

Po S.Dariaus ir S.Girėno žūties Amerikos lietuviai nusprendė vykdyti šių lakūnų paskutinę valią. Juodu buvo palikę sparnuotais žodžiais surašytą testamentą, kurio pagrindinė mintis ši: jeigu mes neperskrisime Atlanto vandenyno ir žūsime, tegu jį perskrenda kiti.

Kitas skrydis buvo numatytas 1934 m., jam buvo rengiamas lakūnas. Bet šis pareikalavo pinigų. Tada buvo pasiūlyta skristi F.Vaitkui. Jo interesai buvo visai kiti. Jis buvo lakūnas asas, ambicingas. Jam buvo įdomu išbandyti naują lėktuvą, technines jo galimybes – atlikti žygdarbį.

"Tačiau su Lietuva jis taip nesisaistė kaip S.Darius, nes buvo gimęs Amerikoje, ten įgijęs gerą išsilavinimą. Jam buvo įdomu skristi per Atlantą kaip talentingam žmogui", – mano žurnalistė.
F.Vaitkaus lėktuvą "Lituanica II" Lietuvos vyriausybė buvo nupirkusi ir pavertusi tautiniu atributu. Buvo bandoma jį pritaikyti civilinei aviacijai. Tačiau 1940 m. užėję rusai "Lituanicą II" subombardavo.

"Vaikščiojau po tuos miškus prie Šiaulių, kur "Lituanica II" buvo sunaikinta", – sakė E.Mildažytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Bukauskas

Bukauskas portretas
Lituanika 2, kaip ir visi Lietuvos lėktuvai buvo perimti sovietų 1940 m. Kada 1941 m prasidėjo karas, beveik visi rusų lėktuvai buvo vokiečių subombarduoti Lietuvoje aerodromuose. Tikriausiai toks likimas ištiko ir Vaitkaus Lituaniką.

Balickas

Balickas portretas
p. Mildažytė čia nušnekėjo kažką ne ton pusėn. Rusai (sovietai), žinoma, nejautė simpatijų Lietuvos lakūnams, bet koks jiems buvo tikslas bombarduoti techniškai tvarkingą lėktuvą ? 1940 m jie okupavo Lietuvą be jokio karo, tai ir tą Lituaniką II galėjo pasiimti savo reikalams. O čia dar lėktuvas kažkodėl atsidūrė miške prie Šiaulių ir iškvietus bombonešį buvo subombarduotas ??? O paskui tas absurdas nukeliavo į p. Žemulienės rašinį.

mes

mes portretas
dar didelės savo istorijos dalies nežinome, bet ar pastebėjote, kad mūsų valdžios ir nesistengia užpildyti šių spragų, vaikai mokomi iš vadovėlių, kuriuose akis bado tautos pardavikų kūryba ir pan.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių