Nepavykusios TT ir DP partijų jungtuvės: kas ką išdūrė?

Nepavykusios Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ jungtuvės vieniems buvo naujiena, kiti – tokios proceso baigties laukė kaip natūralios atomazgos, mat negalėjo įsivaizduoti, kaip vienoje partijoje įtaka pasidalins Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas, rašo portalas delfi.lt.

Stebėtojams kyla natūralus klausimas – ar tokia baigtis buvo suplanuota? Kas ką „išdūrė“? Ar gali būti taip, kad V. Uspaskichas pasinaudojo „Tvarka ir teisingumu“, siekdamas išsiaiškinti, kaip į partijos reorganizavimąsi žiūrės teismai?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramoniatė teigė negalinti įvertinti, „kas ką išdūrė“, tačiau, jos nuomone, neįvykusios jungtuvės labiau kenkia „tvarkiečiams“, mat jie šioje situacijoje atrodo silpnesni.

„Kas ką išdūrė, ar tai buvo suplanuota strategiškai ar tai buvo ne visai iki galo išmąstyti ėjimai, sunku pasakyti. Nors aš nemataiu didelės naudos abiem partijoms šioje situacijoje. Dabartinė situacija yra smarkiai nevykusi „Tvarkai ir teisingumui. Ar ji yra labiau vykusi Darbo partijai? Galbūt ir labiau“, - svarstė A. Ramonaitė.

Įdomioji chronologija

Vasario mėnuo – Lietuvos žiniasklaidą suvirpina slėpta naujiena, kad Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“ planuoja jungtuves.

Po kiek laiko Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas bando užkirsti kelią „darbiečių“ bei „tvarkiečių“ jungtuvėms, kurios, jo manymu, leis Darbo partijai išvengti teisinės atsakomybės juodosios buhalterijos byloje.

 

Neilgai trukus, Darbo partija susijungia su dukterine Leiboristų partija ir reorganizuojasi į naują juridinį asmenį – Darbo partiją (leiboristus). Šios partijos pirmininku tampa juodosios buhalterijos byloje teisiamas Seimo vicepirmininkas Vytautas Gapšys.

Galiausiai gegužę „tvarkiečiai“ pasijunta nebepatenkinti derybų dėl jungimosi eiga ir siūlo derybas įšaldyti.

„Tvarkiečiai“ atrodo vargšiukai?

Politologė A. Ramonaitė sako, kad minima situacija nepalanki abiem partijoms, tačiau „tvarkiečiai“ viešųjų ryšių požiūriu nukentėjo labiau. Jos teigimu, taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, Darbo partija turi stipresnę elektorato atramą, o stipriesiems rinkėjai gana daug atleidžia.

„Darbo partija bendrai imant yra stipresnė savo elektorato dydžiu, o stipriesiems daugiau atleidžiama. V. Uspaskichui jo rinkėjai ir taip gana daug atleidžia, toks jo elgesys yra įprastas. O „Tvarka ir teisingumas“ yra ant iškritimo iš stipriųjų partijų gretų ribos. Todėl bet koks neigiamas aspektas, reputacijos susigadinimas gali juos labai greitai išstumti iš tokių partijų klubo. Todėl blaškymasis ir pojūtis, kad partija supranta, jog ji gali paskęsti, ją kaip tik ir skandina“, - teigė A. Ramonaitė.

Antra vertus, pasak politologės, Darbo partijos rinkėjai yra politiškai mažiau išprusę ir mažiau besidomintys – dėl šios priežasties atlaidesni partijų jungimuisi ar jungtuvių iširimui. Tuo tarpu „tvarkiečių“ rinkėjai yra principingesni, tad juos tiek žinios apie jungtuves, tiek apie jų iširimą galėjo suerzinti.

„Dalis Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjų yra persidengiantys, bet kita dalis „tvarkiečių“ yra specifiniai, truputį kitokie ir iš kito socialinio sluoksnio bei kitos vertybinės orientacijos. Įtariu, kad juos šitas blaškymasis gali paveikti neigiamai. O „Tvarkos ir teiusingumo“ atveju mažai trūksta, kad ši partija nepereitų barjero“, - sakė politologė.

Paklausta, ar viešas „tvarkiečių“ skundimasis dėl beirstančių jungtuvių nesukuria nesėkmingos partijos įvaizdžio, A. Ramonaitė buvo linkusi su tuo sutikti.

„Bijau, kad sudaro. Įtariu, kad jiems nelabai kas lieka, nes jeigu nepavyksta normalus tiesioginis klabėjimasis su Darbo partija, jiems belieka santykius aiškintis per žiniasklaidą. Iš tikrųjų, tai neprideda jiems teigiamumo, geriau išsiaiškinti tuos santykius kitais būdais ir pranešti galutinį sprendimą žiniasklaidai“, - svarstė mokslininkė.

Tačiau ji nebuvo linkusi palaikyti minties, kad Darbo partija apgavo „Tvarką ir teisingumą“ specialiai.

„Man susidaro įspūdis, kad buvo ieškoma įvairių variantų ir eigoje buvo keičiamas planas, o ne kad buvo viskas iš anksto numatyta ir sustrateguota“, - sakė A. Ramonaitė.

Viešųjų ryšių požiūriu jungtuvės buvo puiki idėja

Viešųjų ryšių kompanijos „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus sako, kad viešųjų ryšių požiūriu Darbo partijos jungimasis su „Tvarka ir teisingumu“ buvo puiki idėja, tačiau kodėl ji liko neįgyvendinta, pašnekvas nesiėmė spręsti.

„Iš viešųjų ryšių pusės tai atrodė labai gražiai. Yra daug logikos taip daryti, nes lietuviai mėgsta juntuves, o ne kai skyrybas. Lietuviai mėgsta, kad lyderiai susitartų, nesipyktų. Kadangi šitų dviejų politinių partijų elektroratas gana stipriai persidengia arba bent yra panašus, tai viešųjų ryšių logika buvo puiki“, - sakė M. Katkus.

Pasak pašnekovo, jeigu partijų jungimasis iš tiesų bus įšaldomas, tai iš to neišloš nei „darbiečiai“, nei „tvarkiečiai“.

„Aš manau, kad tai nėra gerai nei vienai, nei kitai partijai. Kita vertus, artimiausi rinkimai – dar už šiek tiek laiko. Todėl ta neigiama nesusijungimo įtaka, nebus stipri“, - sakė M. Katkus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad minėta situacija neatrodo naudinga abiem partijoms, tačiau, pasak politologo, greitas Darbo partijos susijungimas su leiboristais ir jungimosi įšaldymas su „Tvarka ir teisingumu“ parodo, kad „darbiečiams“ „tvarkiečių“ ne taip labai ir reikia.

„Faktas yra tas, kad susijungimas su leiboristais parodo, kad „tvarkiečiai“ nėra jiems būtinai reikalingi“, - sakė M. Jastramskis.

Jo nuomone, kliuviniai jungmuisi susidarė dėl to, kad sprendimas buvo priimtas lyderių lygmenyje, tačiau nebuvo apgalvota, kaip jungimasis vyks regionuose. Politologas svarstė, kad didesnis nepasitenkinimas dėl jungimosi, buvo matyti pas „tvarkiečius“.

„Tvarka ir teisingumas“ galėjo galvoti, kad Darbo partija yra stipresnis politinis darinys, todėl jie gali būti „suvalgyti“ ir ištirps tame bendrame darinyje ar nureitinguoti rinkimų sąraše“, - svarstė M. Jastramskis.



Komentarai 10 Rašyti komentarą

Tik tiek

Tik tiek portretas
Išdūrė tovariščius rinkėjus, o tie ir toliau myli juos ir galvą linkčioja...

faktas

faktas portretas
Uspaskich be jokio gailesčio išdūrė Paksą. Suvedžiojo kaip jaunamartę. Kalbėjo apie vedybas ir bendrą rožinį gyvenimą, o apsivedė kitą - daug jaunesnę.

taigi taigi

taigi taigi  portretas
Iširo jungtuvės ir kaltų nėra. Uspaskich dabar nebe partijos vadas ir už savo pasiūlymus bei pažadus nebeatsako. Papūskit visi jam į uodegą.

cha cha cha

cha cha cha  portretas
Taip ir turėjo būti. Uspaskich ne iš tų, kuris savo noru su kažkuo tai dalintųsi valdžia. Tai ir trenktiems turėjo būti aišku
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių