Naujoji Zelandija pareiškė nepripažinusi Lietuvos aneksijos

Šaltojo karo metais abejonių dėl Baltijos valstybių statuso pareiškusi Naujoji Zelandija dabar teigia, kad nepripažino aneksijos ir nelaikė Lietuvos Sovietų Sąjungos dalimi.

„Peržiūrėjus ministerijos dokumentus nerasta jokios informacijos, liudijančios, kad Naujoji Zelandija būtų kada nors pripažinusi Lietuvą Sovietų Sąjungos dalimi“, - pareiškė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerija.

Toks pareiškimas yra liepos 2 dieną pasirašytame laiške Lietuvos diplomatinei atstovybei. Šio laiško kopiją gavo BNS.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris teigia, kad šis atsakymas galėtų „sėkmingai užbaigti istorikų ir teisininkų diskusiją dėl nevienareikšmiškai vertinamos Naujosios Zelandijos pozicijos Sovietų Sąjungos įvykdytų Baltijos valstybių aneksijos atžvilgiu“.

E.Zingeris BNS atsiųstame komentare pabrėžė, kad „neskaitant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksiją oficialiai buvo pripažinę labai nedaug laisvojo demokratinio pasaulio valstybių“.

„Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo politika lėmė tai, kad Lietuva, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbusi apie Nepriklausomybės atkūrimą, buvo greitai pripažinta tarptautinės bendrijos patvirtinant mūsų valstybės tęstinumą. O su valstybėmis, pripažinusiomis Baltijos valstybių aneksiją ar turėjusiomis neaiškią poziciją, mes pratęsėme dialogą siekdami, kad ta pozicija dabar būtų aiškiai pareikšta.“, - teigia komiteto pirmininkas.Jis atkreipė dėmesį, kad Švedija – vienintelė Europoje – savo laiku oficialiai pripažinusi Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos valstybių aneksiją pernai apgailestavo dėl šio savo 1940-ųjų metų sprendimo.

Pernai rugpjūčio 15 dieną Stokholmo Normalmstorgo aikštėje, toje pačioje, kurioje prieš dvidešimt metų daugiau nei metus kiekvieną pirmadienį pirmadieniais kas savaitę vyko demonstracijos už Baltijos valstybių laisvę ir nepriklausomybę, Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas dalyvaujant Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrams pirmininkams viešai išreiškė apgailestavimą ir atsiprašė už „tamsius momentus“ jo šalies istorijoje ir "ne visiškai sąžiningą“ Švedijos laikyseną okupuotų Baltijos valstybių atžvilgiu.

"Dar dvi valstybės – Australija ir Naujoji Zelandija – 1974 metais buvo pareiškusios abejonių dėl Baltijos valstybių statuso. Tiesa, kiek vėliau dar tais pačiais metais pasikeitus Australijos vyriausybei išeivių iš Baltijos valstybių protestų ir spaudimo dėka šis pripažinimas buvo atšauktas.

Tuo tarpu Naujosios Zelandijos pozicija išliko neaiški, apie ką liudija ir tuometinio šios šalies Ministro Pirmininko R. Muldoon 1976 m. balandžio 1 d. laiškas Amerikos lietuvių bendruomenei, kuriame kalbama apie Sovietų Sąjungos jurisdikciją Baltijos valstybėse„, - pažymi E.Zingeris.Naujosios Zelandijos naująjį pareiškimą E.Zingeris pavadino “džiugia žinia iš draugiškos mums šalies visiems tiems, kuriems yra svarbus Baltijos šalių valstybingumo tęstinumas".

Sovietų Sąjungai okupavus Baltijos šalis, beveik visos Vakarų valstybės nepripažino aneksijos - Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų prijungimo, kai kuriose valstybėse, tarp jų ir Jungtinėse Valstijose, toliau dirbo Baltijos šalių diplomatai. Tokia politika prisidėjo prie to, kad Baltijos valstybės tarptautinės teisės požiūriu negalėjo būti laikomos teisėta Sovietų Sąjungos dalimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

e

e portretas
"Naujoji Zelandija dabar teigia, kad nepripažino aneksijos" Įdomu, kas nepripažino, maoriai (N.Zelandijos tauta) ar britai-kolonistai

gebelsas

gebelsas portretas
idomu ar Zelandija pripazino TSRS ir jos sienas? ar Zelandija yra JTO nare? turetu zinoti kad TSRS ten turejo VETO teise balsuojant... o siaip tai yra istorija
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių