- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis sako, jog nepaisant didelių šalies pasiekimų per Nepriklausomybės laikotarpį susiformavęs požiūris į kitą kaip į konkurentą neša skaudžius vaisius.
Savo kalboje iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo minėjime Seime M.Sabutis sakė negalintis suprasti kai kurių žmonių ilgesio sovietų santvarkai, tačiau taip pat siūlė pripažinti ir tai, kad daugelyje valdžios sprendimų žmogui lieka antraeilė vieta.
„Būdami sąžiningi turime pastebėti, kad šalia milžiniškų pasiekimų Lietuvai tampant civilizuotos pasaulio bendruomenės nare, daugybės pozityvių permainų įvykusių šalies gyvenime, vis dėlto kažkas svarbaus liko nepadaryta, kažkurioje vietoje nepaisant įvairiausių priemonių žioji vis gilėjanti ir skaudanti žaizda“, - savo kalboje pažymėjo vyskupas.
„Gal dėl to tiek daug širdžių emigruoja. Vieni mintimis į tą pačią LTSR, kiti - į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ar dar senesnius laikus, kiti fiziškai į tolimas šalis, dar kiti pakeldami ranką prieš save iš šio pasaulio. Suprantant esamus ir visų iki šiol buvusių nepriklausomų valdžios sunkumus organizuojant vienos skurdžiausių Europos valstybių gyvenimą tenka pripažinti, kad tas vienas dėmuo daugelyje sprendimų lieka antraeilis ir to dėmens vardas yra žmogus“, - tęsė liuteronų bendruomenės vadovas.
Jo žodžiais, susiformavęs požiūris į kitą kaip į konkurentą ir į priešą neša skaudžius vaisius. „Šalia gyvenantį žmogų laikydami svetimu mes patys tampame svetimi visiems, taip įsileisdami į savo gyvenimus vienatvę, baimę ir netikrumą. Todėl piliečiai mato kai kada visų lygių valdžias kaip savanaudžių, kovojančių dėl savo išlikimo politinėje orbitoje, klubą, tuo tarpu valdžios į pilietį dažnai žvelgia kaip į nusikaltėlį ar bent potencialų nusikaltėlį“, - kalbėjo M.Sabutis, retoriškai klausdamas, kodėl taip atsitiko, kad „šalyje, kuri išmaitintų dešimt milijonų gyventojų, vis mažiau vietos?“.
Pasak jo, viena giluminių priežasčių, dėl kurių taip trūksta vilties ir taip sunku gyventi daliai žmonių - užmiršimas, kad laisvė nėra savaiminis dalykas, „o didelė Dievo dovana, kurios sąlygomis gali oriai skleistis tiek žmogaus, tiek tautos pašaukimas“.
„Tenka gana dažnai bendrauti su įvairiais žmonėmis, ir su giliu liūdesiu išgirstu kartas nuo karto, kad gyvenimas iki Nepriklausomybės buvo geresnis, o laisvė tarytum niekam labai nereikalinga, kas iš jos gero, kaip vienas žmogus kaime sakė, ar iš tos laisvės kruopos ar makaronai byra“, - kalbėjo vyskupas, pridūręs, kad toks vergovės ilgesys nėra naujas.
„Jau senovėje Izraelio tauta einanti iš Egipto žemės, iš vergovės namų, tą patirtį turėjo, ir jie murmėjo Mozei sakydami, kad Egipto vergijoje buvo geriau, nes tuomet bent srėbalo buvo galima gauti ir nebuvo jokios rizikos, jei tik tinkamu būdu paklusai savo šeimininkui, savo pavergėjui, taigi tam tikras komfortas“, - sakė M.Sabutis.
Jis pats prisimindamas gyvenimą sovietų santvarkoje sakė nesuvokiantis, kaip galima ilgėtis tarybinių laikų.
„Negaliu niekaip suprasti - nejaugi pono leidimas įsigyti baldą, daugelis prisimena tokias situacijas, talonai tualetiniam popieriui arba amžiaus gyvenimo kelionė į artimiausią užsienį socialistinio bloko valstybėje kaip didžiausias paskatinimas - nejaugi šitie dalykai verti laisvės, nekalbant apie persekiotus ir žudytus disidentus, sugadintus gyvenimus svetimame beprasmiame kare Afganistane, beprotnamiuose kankinamus šviesesnės minties žmones, nenorėjusius prisitaikyti, ir taip pamintą žmogaus orumą ir gyvenimą nuo pat gimimo mele ir ideologiniuose kliedesiuose. Iš viso to išėjome, o dabartinis vergystės troškimas žemina labiau nei pati vergovė“, - kalbėjo M.Sabutis.
1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...