- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atkuriant mokytojo profesijos prestižą, nepakaktų tik geresnės mokytojų kvalifikacijos ar didesnės algos, sakė Lietuvoje viešėjęs švietimo ekspertas Pasi Sahlbergas iš Suomijos, kurios švietimo sistema laikoma viena geriausių pasaulyje.
Jis pabrėžė – Lietuvai reikėtų naujos ateities mokytojo idėjos. Kokios Suomijos mokyklos ir pedagogai, ką iš jų galėtume perimti – mintimis apie tai su LRT.lt pasidalijo ir Lietuvos pedagogės, profesinius įgūdžius tobulinančios būtent Suomijoje.
„Negalvokite apie dar vieną švietimo reformą. Jūsų mokytojai jau pavargo nuo reformų. Pradėkite kampaniją, kuri padėtų iš naujo sukurti švietimo viziją, nes, jei nežinosite, kokios mokyklos norite, neverta nieko net pradėti“, – taip apie vieną iš nacionalinių Lietuvos idėjų – mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m. – Vilniuje kalbėjo dėstytojas, mokslininkas ir švietimo sistemos žinovas suomis P. Sahlbergas.
Jis yra prisidėjęs prie švietimo reformų įgyvendinimo ne vienoje pasaulio šalyje, o apie Lietuvos švietimo problemas puikiai žino iš kolegų lietuvių, kurie dažnai lankosi Suomijoje, pasakojimų.
Patardamas, kokiu keliu reikėtų pasukti mūsų šaliai, siekiant realių permainų švietimo sistemoje, ekspertas iš Suomijos siūlė: „Ne reformuokite, o iš naujo įsivaizduokite. Nuolatos investuokite į lygybę. Tai – viena Lietuvos mokyklos problemų. Sukurkite gerą planą, kaip mokyklose būtų įmanoma pasiekti sąžiningumo ir lygiateisiškumo.
Antra, remkitės vaiko požiūriu į mokyklą. Žinau, kad jūsų mokyklose integruoti muzika, menas ir socialiniai dalykai, bet, jei nebūsite apdairūs, visa tai išnyks. Atliekant įvairius tyrimus, daug dėmesio kreipiama į akademinius dalykus ir manoma, esą tai laiptai į rojų, tačiau būtina suprasti, kad vaikų talentai, pomėgiai, įgūdžiai, gabumai skiriasi.
Trečia, atkurkite mokytojo profesijos prestižą. Tik būkite atsargūs ir atidūs – sprendžiant šią problemą, nepakaktų tik geresnės mokytojų kvalifikacijos ar didesnės algos. Lietuvai reikėtų naujos ateities mokytojo idėjos.“
Turėtų išnykti skirtumai tarp mokyklų
Nuolat su Lietuvos pedagogais Suomijoje profesinių įgūdžių besisemianti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto Informatikos ir metodologijos skyriaus vadovė profesorė Valentina Dagienė teigė mananti, kad taip pat pravartu būtų įgyvendinti P. Sahlbergo patarimą panaikinti skirtumus tarp Lietuvos mokyklų, kad ir kokios jos bebūtų – valstybės išlaikomos, privačios, kaimo ar miesto.
Tik nereikėtų blaškytis ir mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito. Jeigu mūsų švietimo sistemoje yra kažkas vertingo, būtina tai išlaikyti ir tęsti.
„Bet šalia mokyklų lygybės privalėtume pridėti ir jų darbo kokybę, ko mums dar labai stinga. Vaikai mokyklas tiek miestuose, tiek kaimuose lyg ir lanko, tačiau kokių rezultatų jie pasiekia? Ar sugeba po mokyklos baigimo įstoti į aukštąsias mokyklas?“ – svarstė profesorė.
V. Dagienė taip pat priminė jau daugybę metų pedagogų pečius slegiančią biurokratijos naštą. Juk dabar mokytojų darbo ir mokinių pasiekimų kokybė matuojama įvairiais standartais, testais, egzaminais.
„Tik nereikėtų blaškytis ir mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito. Jeigu mūsų švietimo sistemoje yra kažkas vertingo, būtina tai išlaikyti ir tęsti. Dabar girdime – atsisakykime egzaminų, standartų. Tai kas gi liks? Netvarka. Kaip ir po nepriklausomybės atkūrimo buvo užsimota uždaryti vaikų darželius, tačiau jokios alternatyvos jiems nebuvo sukurta. Tie mūsų standartai nėra blogybė savaime, tik gal juos derėtų peržiūrėti“, – kalbėjo V. Dagienė.
Paklausta, kur gi slypi Suomijos švietimo sistemos, laikomos viena geriausių pasaulyje, sėkmės paslaptis, daugiau nei dvidešimt metų su šios šalies pedagogais patirtimi besidalijanti mokslininkė pirmiausia pabrėžė, kad, kai suomiai apie 1970 m. suprato, kad jų švietimas atsidūręs dugne, visos partijos susitelkė ir pasiryžo dideliems darbams bei pokyčiams.
„Švietime per kelerius metus pasiekti rezultatų neįmanoma. Be to, Lietuvoje nėra švietimo reformos tęstinumo. Mes šokinėjame nuo vienos problemos prie kitos, nuo vieno sprendimo prie kito. Svarbiausia, kad švietimo reforma vyktų mūsų galvose, o ne popieriuose“, – įsitikinusi V. Dagienė.
Iš ko susideda pedagogo profesijos prestižas?
Kaip pasiekti, kad Lietuvoje mokytojo profesija būtų laikoma prestižine, ir kas telpa į šį žodį?
Profesorė priminė savo kolegos P. Sahlbergo pasakojimą apie Suomijos mokytojų išsilavinimą: mokytojai privalo turėti magistro laipsniui prilygstantį išsilavinimą, mokėti kelias užsienio kalbas, gebėti dėstyti ne vieną dalyką, suprasti ir suaugusius žmones, ir vaikus.
„Be to, Suomijoje mokytojai nebijo likti be darbo. Jei neranda darbo mokyklose, jie pagal savo išsilavinimą ir kvalifikacijas geba dirbti įvairiose įmonėse. Deja, to apie mūsų mokytojus dar negalima pasakyti“, – apgailestavo V. Dagienė.
Dalindamasi mintimis, nuo ko derėtų pradėti kelti seniai mokyklose dirbančių mokytojų prestižą, profesorė teigė mananti, kad pirmiausia būtų privalu ieškoti sprendimų, kaip jiems padėti.
„Gal būtų gerai mokytojus diferencijuoti. Juk ne visi vienodai dirba, ne visi sugeba su vaikais rasti bendrą kalbą. Todėl galbūt tiems, kuriems labiau sekasi, kurie labiau išsilavinę, reikėtų ir atlygius didesnius mokėti. Tačiau reikėtų rasti vietą ir tiems mokytojams, kurių darbo apimtys ir rezultatai menkesni“, – svarstė V. Dagienė.
Suomijos mokytojai verti ypatingo pasitikėjimo
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorė, Socialinių pedagogų asociacijos vadovė Auksė Petruškevičiūtė taip pat seniai semiasi patirties iš kolegų suomių.
Vardindama Suomijos švietimo privalumus, ji pabrėžė, kad ten itin pasitikima mokytoju, kaip visuomenės nariu, ir mokyklose sugebama pasirūpinti kiekvienu vaiku. Jei, pavyzdžiui, koks mokytojas mokyklos vadovo paprašo nupirkti aukštus stalus, prie kurių vaikai mokytųsi anglų kalbos, nes jie padės ugdymosi procesui, direktorius, net neabejodamas ir neprašydamas papildomų argumentų, tuos stalus nuperka.
„Žinoma, šių dienų Suomijos mokytojų portretas sukurtas ne per kelerius metus. Mokytojo profesija ten labai prestižinė ir ją renkasi įdomios, stiprios asmenybės. Be to, jauni mokytojai po studijų vieni į mokyklas nepaleidžiami. Jiems priskiriami jau patyrę mokytojai-palydovai, kurie dalijasi ir savo žiniomis, ir patyrimu, ir įžvalgomis“, – pasakojo A. Petruškevičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje1
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką2
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika7
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...