Mokykla – ne plytų fabrikas

Vaikas – nebūtinai pirmūnas

Lietuva didžiuojasi savo moksleiviais, kurie egzaminus išlaiko šimtukais, kurie skina laurus tarptautinėse įvairių sričių olimpiadose. Tai esą įrodo, jog mūsų švietimo sistemoje yra ir gražių dalykų, vis dėlto tie, kurių žinios vertinamos ne itin puikiai, yra ignoruojami. O taip esą neturėtų būti.

"Nė neabejoju, jog kiekvienas vaikas turi stipriųjų pusių ir, pastebėjus mokinio pažangą, reikia gilinti jo žinias būtent toje srityje, ugdyti gebėjimus ir suformuoti motyvaciją bei pasitikėjimą galbūt Dievo duotomis savybėmis", – įsitikinęs R.Šalna.

Pasak pedagogo, pasitaiko, kad ne visiems mokytojams pakanka noro ir valios dirbti su kiekvienu vaiku individualiai. Čia R.Šalna pacitavo "Pink Floyd" dainą, esą "mokytojo darbas – ne plytų fabrikas".

"Apmaudu, bet mūsų švietimo sistema sukurta plytų fabrikui. Manau, tikras pedagogas turi jausti mokinių atsiskleidžiančius gebėjimus. Nebūtinai tas vaikas turi būti pirmūnas. Tiesiog netikiu tokiu mokiniu, kuris visur yra gabus. Tokių yra, bet, manau, kad kartais mūsų švietimo sistema tokiems vaikams šiek tiek pataikauja. Tačiau neabejoju, kad tikras pedagogas, pamatęs, jog mokinys kažkam ypač gabus, pagal savo pašaukimą turėtų šį mokinį vesti mokslo keliu. Ir kalbėti, kad už tai pinigų niekas nemoka ar ačiū niekas nepasakys, nenorėčiau", – teigė R.Šalna.

Būtinas individualus darbas

R.Šalnos įsitikinimu, kiekvienas mokinys turi prigimtinių gebėjimų puokštę. Bet mes esą skiriamės nuo daugelio užsienio šalių, nes Lietuvoje mokoma masė, o ten dirbama su kiekvienu mokiniu.

"Turiu nemažai pavyzdžių, kai mūsų mokiniai, gal ir nemotyvuoti, gal ir tinginiai, iš probleminių šeimų, pakliuvę į aplinką, kur dėmesys skiriamas kiekvienam vaikui individualiai, pasiekia kur kas geresnių rezultatų nei Lietuvoje", – sakė R.Šalna.

Pašnekovas tikino, kad tai anaiptol liečia ne visą Lietuvos švietimo sistemą, nes ir pas mus yra labai daug gerų pavyzdžių, tai liudija tarptautinės olimpiados, kurių rezultatai rodo, kad turime ir mokinių, ir mokytojų aukso fondą, tačiau esą mūsų švietimo sistemoje labai trūksta atsakingo požiūrio į kiekvieno mokinio gebėjimus.

"Mūsų švietimo sistemoje rutina yra tokia, kad mokytojas nuolatos kaltinamas, juo nepasitikima, mokytojo profesija nuvertinta, tai akivaizdu ir iš politikų pasisakymų ir žvelgiant į mokytojo atlyginimą. Tad natūralu, kad tokioje terpėje kalbėti apie ypatingą kokybę nelabai galime. Be to, mus labai stipriai įpareigoja įvairios patikros, nors nesu asmeniškai prieš kontrolę, mokytojai irgi turi atsiskaityti už savo darbą, bet reikia rasti, kaip pamatuoti mokytojo darbo kokybę", – pastebėjo R.Šalna.

Verta laužyti taisykles

R.Šalnos įsitikinimu, Lietuvoje per daug akcentuojamos žinios, jų išmokimas, kuris po to pasimiršta, nes tai susiję ne su mąstymu, o su žinių iškalimu.

"Tol, kol mūsų švietimo sistema orientuosis tik į žinias, jas bus labai lengva pamatuoti, tie mokiniai, kurie turi gerą atmintį, visada rodys geresnius rezultatus. O tie, kurių atmintis prastesnė, nebegali tokio kiekio žinių reprodukuoti ir todėl mokosi prasčiau. Bet tai visai nereiškia, kad jie yra prastesni mokiniai, tik jie mokosi kitu ritmu ir gali įsisavinti tą pačią medžiagą lėčiau, tačiau tie vaikai nėra trečiarūšiai", – pastebėjo R.Šalna.

Mokytojas daro išvadą, kad mūsų švietimo sistemoje per didelis tempas, per didelės apimtys, viską norima suniveliuoti pagal vieną bendrą standartą, dešimties balų sistemoje lyginamasi tik į dešimtuką, o mokinys, kuris mokosi prasčiau, yra tarsi nuvertinamas.

Ir jokių kitų vertinimų nėra, kad būtų galima įvertinti ne tik mokinio žinias, bet ir jo socialinę brandą, ir jo iniciatyvumą, esą gal vaikas turi visai kitų asmeninių savybių, kurios taip pat turėtų būti kažkaip fiksuojamos, ne vien tik žinios. Jo dalyvavimas projektinėje veikloje, kūrybiniai darbai. Pasak R.Šalnos, tai kaip kaupiamasis balas galėtų būti prisidedamas prie kiekvieno mokomojo dalyko.

"Deja, taip nėra. Ir tik kai kurie mokytojai, savo iniciatyvos vedami, vertina mokinius ne vien tik už tai, kas parašyta bendrojo ugdymo programoje. Nežinau, ar tokių pedagogų Lietuvoje daug. Bet čia jau kiekvieno mokytojo asmeninė iniciatyva. Tačiau visuotinai šalyje mes to neturime", – apgailestavo R.Šalna.