- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vis dažniau nuogąstaujama, kad esama švietimo situacija ir mokytojų rengimas neatitinka visuomenės poreikių.
Šių metų Europos Komisijos atliktame vertinime pažymima, kad Lietuvoje išugdytų svarbių jauno žmogaus gebėjimų neužtenka. Ir nors išsilavinimo lygis tam tikrose srityse ir amžiaus grupėse pakilo, kitose ir toliau pasiekimų rodikliai krenta. Dalis mokinių neturi pakankamų pagrindinių gebėjimų ir tai tiesiogiai susiję su mokytojų rengimu.
Lietuvos edukologijos (LEU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų mokslininkų parengta Pedagogų rengimo koncepcija jau prieš kelis mėnesius išsiųsta Švietimo ir mokslo ministerijai. Ja siekiama atstatyti pasitikėjimą mokytoju ir pagarbą sudėtingai ir žmogaus gyvenimo sėkmei reikšmingai pedagogo profesijai. Koncepcijoje ypatingas dėmesys yra skiriamas mokytojus rengiančioms studijoms, kurios turėtų suteikti kokybišką profesionalo išsilavinimą.
Būdami tik dalyko mokytojais mes nesusitvarkome su patyčiomis, socialine atskirtimi ir kitomis visuomenės problemomis.
Mokslininkai pažymi, kad viena iš priežasčių, kodėl būsimam mokytojui suteikiamas išsilavinimas yra nepakankamas, tai per trumpa pedagoginių studijų trukmė. Trejų (kolegijose) ar ketverių metų neužtenka, norint išugdyti gerą dalyko specialistą ir suteikti jam reikalingų žinių ir gebėjimų. Todėl siūloma įvesti penkerius metus trunkančias vientisąsias studijas, kurių pabaigoje būtų suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis, o tiems, kurie po bakalauro studijų suvokia, kad norėtų tapti pedagogais, būtina bent dvejus metus studijuoti.
Pasak Pedagogų rengimo koncepcijos projekto bendraautorės LEU doc. dr. Emilijos Sakadolskienės, nors šiuo metu Europoje vyrauja tendencija trumpinti studijų trukmę, ši nuostata visiškai negalioja rengiant pedagogus. „Atvirkščiai – pedagogų pasirengimo laikas yra ilginamas, pedagoginių dalykų kreditų suma yra didinama“, – pažymi mokslininkė, neseniai grįžusi iš Oslo universitete vykusios tarptautinės konferencijos apie pedagogų rengimą.
Šiuo metu 17-oje Europos valstybių, tarp jų Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir kitose pažangiai mąstančiose šalyse, iš norinčiųjų tapti mokytojais reikalaujama magistro laipsnio. Dar dvejose valstybėse (Nyderlanduose ir Austrijoje) neturintys magistro laipsnio yra apribojami, kuriose ugdymo įstaigose gali dirbti. „Nuo 2017 m. prie šių valstybių prisijungia ir Norvegija, kuri penkerius metus vykdė tyrimus viename universitete, kad ištirtų, kaip veikia vientisųjų magistro studijų lygiagrečiojo modelio programa, ir nutarė, kad to reikia visai Norvegijai. Nuo kitų metų jie darys tai, ką parengtoje Pedagogų rengimo koncepcijoje mes siūlome diegti ir Lietuvoje“, – pasakoja E. Sakadolskienė.
Konferencijoje Osle dalyvavo 29 šalių atstovai, tarp jų Australijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Skandinavijos, Europos mokslininkai, kurie dalijosi savo patirtimi. E. Sakadolskienė parsivežė įdomių įžvalgų ir papasakojo, kokios tendencijos vyrauja pasaulyje rengiant pedagogus. Konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas mokslu grįstam pedagogų rengimui. Pristatyta daug tyrimų, kurie buvo atlikti 3–5 metus. „Dauguma mokslininkų savo pranešimuose minėjo žodį „sukibimas“, kalbėdami apie pedagogų rengimą, akcentuodami, jog dalyko žinių negali būti mokomasi atskirai nuo pedagoginio turinio žinių. Nėra taip, kad pirma išmokstama dalyko, o tik po to įgyjama pedagoginio, didaktinio turinio žinių. Viskas yra susipynę kaip gija, todėl būsimą mokytoją nuo pat pirmųjų studijų metų mokoma tiek paties dalyko, tiek tyrimų metodologijos, didaktikos, bendrakultūrinių ir kitų dalykų. Švietimas turi būti grįstas mokslu, o užsienio moksliniai tyrimai rodo, kad toks pedagogų rengimas yra efektyviausias, – aiškina E. Sakadolskienė. – Todėl labai keista, kad mūsų žurnalistai, politikai, net kai kurie akademinio sluoksnio atstovai (bet ne edukologai) sau leidžia aiškinti, kad dabar pasaulyje vyrauja nuoseklusis pedagogų rengimo modelis, pagal kurį mokytojai rengiami pabaigus dalyko bakalauro studijas. Tai netiesa.“
E. Sakadolskienė pasakoja, kad pasaulio mokslininkai daug diskutuoja, kaip to pasiekti, ir vis labiau atkreipia dėmesį, jog pedagogo mokymosi procesas turėtų būti panašus į mediko, kuris daug praktikuojasi su mentoriumi, atlieka savo darbo analizę. Tai sėkmingiausiai vykdoma lygiagrečiai su mokomojo dalyko studijomis.
Lietuvoje apsilankę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai pateikė labai panašias išvadas. Parengtoje ataskaitoje jie pažymėjo, jog mūsų šalyje rengiantis būti mokytojais daugiausia dėmesio skiriama dalyko žinioms įgyti, taip pat mokomųjų programų turiniui. Ataskaitos autorių, tarptautinių švietimo ekspertų, nuomone, Lietuvos pedagogikos studijose stinga dėmesio pačiam mokymosi procesui ir dalyko didaktikai, t. y. būsimi mokytojai negauna pakankamai žinių apie mokymo tikslus, organizavimą, metodiką, viską, kas labai reikalinga nuolat besikeičiančiam mokyklų kontekstui. Šis stygius akcentuojamas ir LEU su VDU parengtame projekte.
Mokytojai turi turėti platesnį išsilavinimą, tačiau mūsų šalies pedagogams trūksta ne dalykinių žinių, o bendrųjų pedagogo profesinių kompetencijų. „Būdami tik dalyko mokytojais mes nesusitvarkome su patyčiomis, socialine atskirtimi ir kitomis visuomenės problemomis“, – pažymi E. Sakadolskienė. Norint įgyvendinti aukštus pedagogų rengimo reikalavimus, to per trejus metus padaryti neįmanoma. Šalys, kurios džiaugiasi aukštais mokinių pasiekimais, jau seniai pamatė, kad norint gerų pasiekimų reikia aukšto lygio profesionalų, daug daugiau investuoti į pedagogų rengimą. „Suomiai sutartinai teigia, kad sėkmingos jų reformas priežastis yra tai, kad jie ėmė reikalauti, jog visi pedagogai būtų įgiję magistro laipsnį. Tad norėdami suomiško rezultato, mes turime ryžtis suomiškiems sprendimams ir investicijoms rengiant pedagogus. Norisi paklausti, kuo Lietuvos studentai yra išskirtiniai, kad reikiamą informaciją ir žinias gali įsisavinti per trejus metus? Visa tai kitos Europos ar Azijos šalys išmoksta per šešerius. Visi turime suprasti, kad atėjo laikas drąsiems sprendimams“, – sako ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką4
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika9
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...