Mokslininkė: „Nord Stream“ padarys nepataisomą žalą

Dujotiekio „Nord Stream“ teršalai Baltijoje sukels nepataisomą genetinę žalą. Taip mano mokslininkė Janina Baršienė.

„Kad taip blogai...“

VU Ekologijos instituto Genetoksikologijos laboratorijos vadovė tokį požiūrį išdėstė pirmadienį pristatydama tyrimų rezultatus, kurie buvo atlikti pagal jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų programą „Bonus-169“.

„Kai mes gavome pirmus rezultatus, aš tikėjausi, kad bus blogai, bet kad taip blogai [negalvojau]. Tokio genetoksiškumo lygio mes anksčiau negavome iš niekur“, - žurnalistams teigė J.Baršienė.

Pasak jos, Suomijos ir Estijos pusėje jau dabar „genetinės rizikos laipsnis padidintas 4-5 kartus“.

Užterštumo Rusijos vandenyse tirti neleista

Ekspedicijos dalyviams neleista tirti užterštumo Rusijos ekonominiuose vandenyse, bet, pasak J. Baršienės, buvo stengiamasi kuo labiau prie jų priartėti.

„Tiriant žuvis ten, kur Suomijos vandenys ribojasi su Rusija, radome tokį vaizdą, kokio nė sapnuot nesapnavome“, - teigė mokslininkė. Anot jo, teršalų koncentracija Suomijos vandenyse „sukels nepataisomą genetinę žalą“.

J. Baršienės teigimu, iki šiol nėra atliktas nepriklausomas „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimas, kuris yra būtinas norint objektyviai įvertinti dujotiekio žalą.

Europarlamentarė: Skandinavijos šalims darytas spaudimas

Tuo metu europalamentarė Radvilė Morkūnaitė pirmadienį rengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Skandinavijos šalims buvo daromas spaudimas dėl „žalios šviesos uždegimo“ dujotiekiui.

„Danija, kuri pirmoji davė leidimą tiesti dujotiekį, sulaukė skambučio iš paties Rusijos premjero Vladimiro Putino. Buvo susitarta dėl didesnio dujų kiekio pristatymo šiai valstybei. Švedai ir suomiai paskelbė savo pritarimą praeitą savaitę. Su jais taip pat buvo tiesiogiai kalbėta. Suomiai gavo lengvatines sąlygas dėl medienos eksporto“, - tvirtino R. Morkūnaitė.

Pasak jos, neatsižvelgiant į aplinkosaugininkų įspėjimus, „Nord Stream“ kelią skinasi ekonominiais ir politiniais svertais.

„Nord Stream“: projektas saugus aplinkai

„Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romansas Baumanis pirmadienį išplatintame pranešime neigė bet kokius nuogąstavimus dėl projekto kenksmingumo aplinkai.

„Per kelerius metus buvo atlikta daugybę išsamių Baltijos jūros mokslinių tyrimų, jų metodologija sertifikuota patikimų kompanijų, kurios yra lyderės atliekant tokius tyrimus. Jų rezultatai įtikina, kad vamzdyno tiesimas ir eksploatacija yra saugūs aplinkai“, - R. Baumanis cituojamas išplatintame pranešime.

Eksploatacijos pradžia - 2011 m.

„Nord Stream“ turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti eksploatuoti 2011 metais, antrąją - metais vėliau. Jungtinio Rusijos-Vokietijos-Olandijos projekto sąmata siekia 7,4 mlrd. eurų.

Žemyninės dujotiekio dalies tiesimo darbai pradėti dar 2005 metais. Povandeninę dalį planuotą pradėti tiesti šiais metais, tačiau vėliau darbų pradžios data buvo nukelta metams. 

Šiaurės Europos dujotiekį tiesia 2005 metais bendrovė „Nord Stream“, kuriai buvo pavesta suprojektuoti, nutiesti ir eksploatuoti magistralinį Šiaurės Europos dujotiekį. Kompanijos akcininkėmis yra „Gazprom“ (51 proc. akcijų), „Wintershall Holding“ (20 proc.), „E.On Ruhrgas“ (20 proc.) ir „N.V. Nederlandse Gasunie“ (9 proc.).