Mokslininkas suskaičiavo, kiek Lietuva sovietmečiu skirdavo pinigų SSRS

Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis taip pat pabrėžia, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais.

„Visa sovietinio periodo literatūra kalba apie tai, kad didžiulė pagalba buvo teikiama iš centrinio SSRS biudžeto. Tačiau duomenys, kuriuos radau apie Lietuvą, nors ne tiek ir daug, bet apie 5-6 procentus dotuodavo SSRS biudžetą“, - BNS teigė G.Kruminis.

Jis, kartu su Latvijos Vyriausybės sudaryta ekspertų komisija, antradienį Vilniuje pristatė sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus. Mokslininkų skaičiavimais, 1946-1990-aisiais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 mlrd. rublių, skaičiuojant 1961-aisiais buvusiu rublio kursu. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas.

Anot G.Kruminio, Lietuvoje šie skaičiavimai kol kas nėra atlikti, kadangi tam reikėtų surinkti daugaiu archyvinės medžiagos.

Ekspertų teigimu, skirtumas tarp Baltijos ir kitų SSRS valstybių nacionalinių biudžetų surenkamų pajamų ir išlaidų, kurios buvo mažesnės keliais procentais, buvo skiriamas SSRS biudžetui - tiesa, kiek dalis šių dotacijų vėliau grįždavo į nacionalinius biudžetus.

Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946-1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30 proc. Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenės ir nacionalinio saugumo sričiai. Pavyzdžiui, 1949-aisiais tam buvo skirta 725 mln. rublių. Anot jo, tai paneigia ir plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ekonomikos vystymui.

„Vadinasi, nacionalinio, partizanų pasipriešinimo slopinimas buvo itin stiprus: pavyzdžiui, 1949 metais Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų sritims buvo išleidžiama daugiau nei pusė milijardo rublių (...) kovai su vietiniais partizanais, antisovietiniu pogrindžiu. Nes 1940-1950-aisiais esminis prioritetas Lietuvoje buvo sovietinio režimo kova su nacionaliniu pogrindžiu, o ne kokių nors gamyklų statyba, ekonomikos plėtra“, - sako G.Kruminis.

Jo pateiktais skaičiavimais, Lietuvoje 1949-aisiais nacionalinės ir iš centrinio SSRS biudžeto įplaukusios pajamos siekė 2,61 mlrd. rublių, išlaidos - apie 2,46 mlrd. rublių. Būtent šis skirtumas - apie 150 mln. rublių - anot mokslininko, ir atiteko centriniam SSRS biudžetui. Estijoje šis skirtumas 1949-aisiais buvo beveik 140 mln. rublių.

Jis neabejoja, kad ši metodika galėtų praversti Lietuvai skaičiuojant okupacijos žalą.