- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Materialinis skurdas yra dvasinio skurdo pasekmė, o pats skurdas žlugdo ne tik konkretų asmenį, bet ir visuomenę, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovas prof. Boguslavas Gruževskis.
„Faktiškai skurdas nėra individualaus pobūdžio, ir jis žlugdo ne tiek asmenį, bet faktiškai tokia atskiro žmogaus elgsena žlugdo visuomenės ateitį. Mes turėtume suvokti, kad tai ne jų - vargstančių - skurdas, o mūsų, čia sėdinčių skurdas“, - penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė B.Gruževskis.
Seime penktadienį vyksta konferencija skurdo mažinimo klausimais. Joje aptariamas ir Socialinių tyrimų centro šiemet atliktas sisteminis skurdo problemos tyrimas, atliktas pagal humanitarinę veiklą vykdančios katalikiškos organizacijos Lietuvos „Caritas“ užsakyto tyrimo rezultatus.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs vyskupas Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad į skurdo problematiką reikia pažiūrėti ir moksliškai, nes taip galima išryškinti šį socialinį reiškinį lemiančias priežastis bei būdus su jomis kovoti, o ne tik užsiimti pasekmėmis.
„Reikia kelti į pokalbį tikrovę, kurią vadinam skurdu, bet su viltimi, kad jį gali būti įveikta. Įvardinti tikrovę, kad nemažai žmonių yra pateikę į piktą (skurdo) ciklą - su skurdu susiduria beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų. Reikia aiškintis ir (to) priežastis, nes „Caritas“ jau 25 metus dirba su pasekmėmis, o priežasčių ieškojimas būtų gilesnis pagalbos būdas, nebūtų vien žuvies davimas žmogui, o galimybė pažiūrėti, ar jis turi galimybę pats ją žvejoti, dar toliau žvelgiant - ar jis prileidžiamas prie tvenkinio“,- spaudos konferencijoje sakė vyskupas K.Kėvalas.
„Realiai materialinis skurdas - dvasinio skurdo pasekmė, o dvasinis skurdas turi žymiai gilesnį turinį, ir pirmas jo bruožas - jis matuojamas abejingumu žmogui, godumas, kai pasisavinama daugiau, mažiau paliekant bendram vartojimui. (...) Šiandien, ypač po krizės, vis labaiu formuojasi nesubalansuota ekonominė raida, kuri slopina socialinę raidą ir skatina skurdo paplitimą. Dalis žmonių, kaip teisingai pasakė vyskupas, neprieina prie tvenkinio“, - pabrėžė B.Gruževskis.
Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. asmenų, kurie sudarė 19,1 proc. visų šalies gyventojų - 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2013 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Eurostato statistinių duomenų analizė rodo, kad Lietuvoje patekti į skurdą ar socialinę atskirtį labiausiai rizikuoja bedarbiai, žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat vieniši asmenys arba vieniši asmenys su vaikais.
Skurdo problemos tyrimą atlikęs Socialinių tyrimų institutas pažymi, kad šiuo metu dauguma kovai su skurdu priemonių yra labiau orientuotos į pagrindinių poreikių patenkinimą ir į priklausomybę nuo paramos sistemos, o ne į asmenų motyvacijos ir veikimo skatinimą bei savarankiškumo ugdymą. tuo tarpu tyrime dalyvavę specialistai pabrėžia, kad skurstantys žmonės turėtų būti skatinami veikti, dirbti, įsipareigoti.
Tyrimas taip pat rodo, kad tiesioginė parama mažina skurdo rizikos lygį, pvz., 2012 metais iki socialinių išmokų žemiau skurdo lygio būtų atsidūrę 28,4 proc. gyventojų, o po socialinių išmokų skurdo rizikos lygis sumažėjo iki 18,6 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...
-
Orai: kai kur Lietuvoje iš dangaus krito snaigės7
Kai kuriose Lietuvos vietovėse pasnigo. Meteorologai prognozuoja, kad ir artimiausiomis dienomis šiltu pavasariu nekvepės. ...
-
Likus kelioms savaitėms iki paskutinių tarpinių patikrinimų, NŠA papildomai peržiūri užduotis
Iki paskutinių tarpinių patikrinimų likus kelioms savaitėms, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia pakartotinai vertinanti užduočių kokybę bei skirianti papildomą dėmesį organizavimo ir vykdymo procedūroms mokyklose. ...