Tyrėjai tikisi papildomų lėšų A. Ramanausko-Vanago kapo paieškoms

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės, suplanuotiems tyrimams reikėtų 85 tūkst. eurų, kol kas valstybė numačiusi skirti mažiau nei pusę reikiamų lėšų.

„Buvo sudaryta sąmata 85 tūkst. eurų, mes gavome 35 tūkst. eurų 2018 metams. Kita vertus, yra dar vienas įregistruotas papildymas, susijęs su biudžetu, pagal kurį mums dar 45 tūkst. pridėtų. Tada mums užtektų šitiems tyrimams iki galo atlikti“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė T. B. Burauskaitė.

Anot tyrėjų, didelę darbų kainą lemia tai, kad palaikus tenka identifikuoti atliekant genetinius tyrimus ir nustatant DNR, nes paprastesni tyrimai tiriant šioje vietoje randamus palaikus netinka, mat dauguma jų stipriai paveikti cheminėmis medžiagomis ir yra labai prastos būklės.

Ieškos kapo su trimis skirtingo amžiaus palaikais

Pirmuosius archeologinius kasinėjimus šią vasarą atlikę archeologai darbus tikisi atnaujinti nuo ankstyvo pavasario. Manoma, kad A. Ramanauskas – Vanagas gali būti palaidotas viename kape su dar dviem asmenimis, kurie buvo sušaudyti tą pačią dieną kaip ir partizanų vadas. Manoma, kad kartu palaidoti ne už politinius, bet už kriminalinius nusikaltimus sušaudyti vyrai.

„Net ir tie, kurie buvo įvardyti kaip kriminaliniai – šių dienų teisėtvarka juos laikytų turbūt verslininkais, kaip žinome, nuo 1961 metų ekonominiai nusikaltimai buvo vadinami kriminaliniais ir net baudžiami mirties bausme, tad pasakymas „kriminaliniai“ nėra kaltinamąja prasme, tiesiog jie skyrėsi (nuo politinių kalinių – BNS)“, – aiškino T. B. Burauskaitė.

Pirmąjį tyrimų etapą atlikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Vilniaus universiteto mokslininkai konstatavo, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956 – 1969 metais Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys.

Anot Vilniaus universiteto atstovų, šią vasarą ištirta 14 kapaviečių, devyniose aptikta šešiolikos asmenų palaikai su šautiniais kaukolių sužalojimais. Daugumos sušaudytų asmenų kūnai prieš užkasant buvo paveikti cheminėmis medžiagomis.

LGGRTC atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 kaltinti politiniais nusikaltimais, egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 asmenys nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime. Tačiau nežinoma, ar visi jie palaidoti Našlaičių kapinėse.

Iš viso jose nuo XX amžiaus penkto dešimtmečio pabaigos iki 1978 metų galėjo būti palaidota apie pustrečio tūkstančio asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, aptikti ir neatpažinti kūnai. Taip pat šiose kapinėse užkastos medicinos atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.

Tyrinėjant istorinius duomenis apie sušaudymus, nustatyta, kad partizanų vado egzekucijos dieną taip pat sušaudyti 20 metų ir 60 metų vyrai. Pasak Vilniaus universiteto (VU) archeologo Gintauto Vėliaus, kapavietė su tokio amžiaus aukomis planuojamame tirti plote turėtų būti vienintelė.

„Šiuo atveju mums labai svarbūs duomenys yra tų užkastųjų amžius ir ūgis, nes tarkime, gal mes turime keliolika atvejų, kai sušaudyti trys asmenys, tai tik vieną atvejį, kai sušaudyti dvidešimtmetis, keturiasdešimtetis ir šešiasdešimtmetis (...). Jeigu mes randame tokią kapavietę, yra labai didelė tikimybė, kad tai yra tai, ko mes ieškome“, – aiškino jis.

Identifikuoti vieni palaikai

Per spaudos konferenciją penktadienį pristatydami šią vasarą vykdytus archeologinius tyrimus specialistai pasakojo, kad didžiulėse kapinėse pradėti konkrečius archeologinius kasinėjimus pasiryžta, kai iki tol turėtą medžiagą papildė liudytojo parodymai.

LGGRTC atstovas Dalius Žygelis pasakojo, kad apie galimą savo tėvo kapavietę pranešė asmuo, turintis informacijos iš KGB.

„Pirmieji liudininkai atsidaro praėjusių metų gruodžio mėnesį, lygiai prieš metus. Į Genocido tyrimo centrą kreipėsi šeima, kuri turėjo iš asmenų, susijusių su KGB, aiškią informaciją, kur yra užkastas jų giminaitis, konkrečiai – to žmogaus tėvas, apkaltintas politiniais nusikaltimais ir sušaudytas 1958 metais. Jo kūnas buvo užkastas būtent Našlaičių kapinėse. Mes su tuo žmogumi nuvykome ir jisai labai aiškai parodė tą vietą, kur yra, KGB darbuotojų teigimu, užkastas jo tėvas. Tai yra pietrytinė Našlaičių kapinių dalis (...). Mes jau galėjome pradėti archeologinius tyrinėjimus, remdamiesi ne tik savo prielaidomis iš sąrašų, bet ir konkrečiais liudininkų parodymais“, – pasakojo D. Žygelis.

Archeologas G. Vėlius pasakojo, kad vienas iš rastų sušaudytų asmenų turėjo nebūdingą kaliniui daiktą – diržą.

„Išskirtinis radinys yra diržas, aptiktas sušaudyto žmogaus kape. Sušaudytas asmuo buvo juo apsijuosęs, tai yra labai įdomu, kadangi žinome, jog diržų tiesiog neleisdavo turėti kalintiems asmenims. Šiuo atveju vienas asmuo, kuris buvo sušaudytas, buvo su diržu. Matome, kad rankų darbo sidabrinėje sagtyje pavaizduotas staugiantis vilkas su gedimino stulpais ant krūtinės. Tai lyg kelia mintį, kad tai neturėtų būti kriminalinis nusikaltėlis, kita vertus, kodėl jam buvo leista turėti šitą diržą. Ir dar skirtumas – šio asmens palaikai nebuvo supilti cheminėmis medžiagomis. Tai atradimas, mums vis keliantis daug klausimų“, – sakė G. Vėlius

Vilniaus universiteto antropologas Rimantas Jankauskas savo ruožtu teigė, kad iš rastų sušaudytų asmenų palaikų kol kas identifikuoti vieni.

„Turime vieno asmens identifikavimą – genetinį identifikavimą su nykstamai maža paklaida“, – teigė jis.

Preliminariai – pagal biologinius duomenis ir egzekucijas registravusius dokumentus – nustatyti ir kartu palaidotų dviejų asmenų tapatybės.

Tačiau tarp rastųjų nėra nė minėto liudytojo tėvo, nei partizanų vado palaikų.

Specialistai ragina atsiliepti ir kitus liudytojus, ką nors žinančius apie KGB aukų palaidojimo vietas, žadama užtikrinti jų konfidencialumą.

Seimas 2018-uosius paskelbė A. Ramanausko - Vanago metais, nes kitąmet bus minimos jo šimtosios gimimo metinės.

Partizaninis karas Lietuvoje prasidėjo 1944 metais, kai šalį antrąkart okupavo Sovietų Sąjunga. A. Ramanauskas - Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko iki 1953 metų. A. Ramanauskas - Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.