Moksleivių uniforma: kokią spalvą patariama rinktis?

Diskusijos apie uniformų būtinybę mokyklose niekada netyla. Paskutiniais sovietmečio metais mokyklos, kuriose išdrįsta atsisakyti anuomet visoje Lietuvoje vienodų uniformų, buvo laikomos reformų bastionais. Ilgainiui uniformos grįžo – tam, kad taptų konkrečios mokyklos veidu. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, moksleiviai traukia iš spintų savo mokyklines uniformas, mažesnieji pratinasi prie būsimo drabužio, reiškiančio ne tik priklausomybę tam tikrai mokymosi įstaigai, bet ir disciplinuojančio. Tokių mokyklų siūlomas aprangos kodas neįmantrus: švarkas ir kelnės ar sijonas dažniausiai būna pilki, tamsiai žali, juodi arba tamsiai raudoni. Svarbiausia – praktiškumas, sako tėvai, kurių balsas nemenka dalimi lemia ir uniformų pasirinkimą. Tik ar uniformos nėra kur kas daugiau nei praktiškas drabužis – juk psichologai vieningai pripažįsta apdaro ir jo spalvos įtaką žmogaus nuotaikai ir elgesiui?

Ona Visockienė, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Švietimo skyrius netvirtina uniformų, kadangi pačios mokyklų bendruomenės tariasi ir pati mokykla priima sprendimą. Viskas priklauso nuo mokyklos bendruomenės, tėvelių požiūrio į tai, kokios uniformos turėtų būti. Švietimo skyrius tai palieka spręsti savarankiškai.

Kristina Kruopienytė, dizainerė

Galima kalbėti plačiąja prasme, kad visos spalvos – ne tik uniformų, bet ir interjero – daro įtaką žmogaus gyvenimui. Iš mokyklos pamenu, kad tamsios ir niūrios spalvos nebuvo labai mylimos, norėjosi numesti uniformą šalin, bet buvau to amžiaus, kai nepatinka tai, kas siūloma. Siūlyčiau keisti gal net ne uniformų spalvas, o aprangai naudoti languotus ar dryžuotus audinius, kurie derėtų su vienspalve uniformos dalimi, kurios spalvos būtų ir dryželiuose ar langeliuose. Kurdama mokyklines uniformas  daugiausia naudojau pastelines spalvas, pilkesnius atspalvius, bet derinau juos su raudonu, smėliniu languotu audiniu, margais audiniais, klasikine mėlyna spalva. Margus audinius siūlau dėl jų universalumo – ne taip matyti dėmės, audinio nusidėvėjimas. Mažiausiai uniformoms tinka tos spalvos, kurios labiausiai patinka. Ryškios, intensyvios, fluorescencinės spalvos kelia nuovargį. Reikia vengti ryškių ir aktyvių spalvų kasdienėje uniformoje, bet šventinėje aprangoje spalvos gali būti ir ryškesnės, įmantresnės. Uniformų medžiaga nebūtinai turi būti vilnonė, gali būti pusiau medvilninė, bet dizaineriai stengiasi rinktis praktiškus ir ilgaamžius audinius, nes naujovės ne visada pasiteisina.

Povilas Kuliešius, moksleivis

Mokykloje nešiojame žalius languotus švarkus, merginos – žalius sijonus, o vaikinai –  tokios pat spalvos kelnes. Uniformos spalva primena policininkų uniformą. Man ši spalva nėra šlykšti, bet ir nepasakyčiau, kad patiktų. Apskritai būtų patogiau, jei uniforma būtų mėlynos ar juodos spalvos megztiniai. Tada būtų daug maloniau nešioti. Kokios bus uniformos, sprendžia mūsų mokyklos taryba, kurią sudaro mokiniai, tėvai ir mokyklos vadovybė. Pakeisti uniformų tarsi ir negalima, bet galima jos paprasčiausiai nenešioti.

Audrius Murauskas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas

Dabartinės mokyklinės uniformos yra labai įvairios ir labai džiugu, kad kiekviena ugdymo įstaiga jas prisitaiko pagal savo stilių, nuotaiką, vyraujančias spalvas, įvaizdį. Kartais matyti, kad dalis mokyklų uniformų klausimą sprendžia be vaikų. Jeigu jos tartųsi su moksleiviais, rinkdamos spalvas, medžiagas, formas, manau, uniformose atsirastų daugiau gyvybės. Mano vaikai nešioja uniformas ir negaliu pasakyti, kad man jos būtų žaismingos. Jų uniformos ganėtinai tamsios, o ir švarkas merginoms nėra geras sprendimas. Bet toje pačioje mokykloje pradinukų uniformos yra gyvos ir smagios.

Nesu pats dalyvavęs renkant uniformas, informacija tiesiog prasprūdo, tai greičiausiai ir su kitais tėvais nėra labai daug tariamasi. Jeigu mokykla tartųsi su visa bendruomene, gal ir geresnis rezultatas būtų, bet surinkti daug nuomonių – nelengvas darbas. Vis dėlto tai tikrai galima padaryti ir tikrai yra mokyklų, kurios taip daro. Nesiimsiu teisėjo vaidmens ir nesakysiu, kad vienos uniformos yra geros, o kitos blogos. Uniformos turi atspindėti įstaigos veidą. Geriausiai tas veidas atspindimas, kai bendruomenės bendru sutarimu nusprendžiama, kas jiems yra tinkama. Skatinu bendruomenes pačias dalyvauti kuriant uniformas.

Oksana Čekavičienė, psichologė

Spalvos yra galingas įrankis, kuriuo galima pasinaudoti ir paveikti emocijas, sukelti psichologines ar fizines reakcijas. Pavyzdžiui, šiltos spalvos, tokios kaip geltona, raudona ar oranžinė, pažadina emocijas, susijusias su patogumu, šiluma, jaukumu, bet gali stiprinti priešiškumą ar pyktį. Juoda, nors ji ir laikoma elegancijos spalva, stiprina depresiją ir traukia negatyvias emocijas. Pilka spalva taip pat nėra pati tinkamiausia, nes sukelia depresiją. Tokias spalvas kuriant uniformą geriau naudoti tik detalėms. Labiausiai uniformoms patarčiau naudoti mėlyną, kuri simbolizuoja profesionalumą, lojalumą, patikimumą, garbę. Mėlyna ir žydra yra švaros spalvos, jos dera su balta, geltona, oranžine.

Jeigu pastebėjote, žalsva spalva ramina, ypač kai naudojama languotame rašte. Uniforma turi reprezentuoti įstaigą, sukurti bendrą organizacijos įvaizdį. Teisingai suderintos ir pritaikytos spalvos nuteikia vaiką protiniam darbui, jo neerzina.