Ministrė paaiškino, kaip universitetams gelbėtis

Daugumoje universitetų mažėjant valstybės finansuojamų pirmakursių, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad aukštosios mokyklos turi labiau orientuotis į užsienio studentus, stiprinti mokslinę veiklą ir glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje.

Pagal ketvirtadienį paskelbtus duomenis apie stojantiesiems pateiktus pirmuosius bendrojo priėmimo kvietimus studijuoti, dauguma universitetų šiemet turės mažiau valstybės lėšomis studijuosiančių pirmakursių nei pernai.

A.Pitrėnienės teigimu, nors skaičiai tik priminiai, jie parodo kai kuriems universitetams nepalankią studentų mažėjimo tendenciją.

„Tendencija yra. Be abejo, tai yra universitetų autonomijos dalykas. Bet aš, kaip ministrė, galvoju, kad kai kuriems universitetams tai yra signalas labai susimąstyti apie tai, apie ką mes kalbame labai daug ir dažnai. Vadinasi, kad programos yra ne tos, vadinasi, nebendradarbiaujame vieni su kitais, nepakankamai orientuojamasi į studentus iš užsienio - Europos ir ne tik Europos šalių. Galiausiai universitetai turi pradėti galvoti ir orientuotis, kad jie gali ir turi pradėti gyventi ne tik iš studentų, bet ir iš mokslo“, - BNS ketvirtadienį sakė ministrė.

Klaipėdos universitetas, kuriame valstybės finansuojamų pirmojo kvietimo potencialių pirmakursių lyginant su pernai sumažėjo nuo 233 iki 187, teigia jau pradėjęs pokyčius. Šio universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius Saulius Gulbinskas BNS tikino, kad universitetui gerai sekasi pritraukti užsienio studentus.

„Mes jau labai daug darome. Pastaraisiais metais mes esme pradėję tiek įvairias vidines administracines, tiek akademines reformas. Tos akademinės reformos negali per vienus metus duoti rezultato, bet pas mus yra stiprinami jūriniai mokslai, technologiniai mokslai, apjungiame du fakultetus - Gamtos ir matematikos fakultetą su Jūrų technikos fakultetu (...). Apjungtas fakultetas jau šiemet pritraukė labai nemažą skaičių užsienio studentų, mes tą vietos studentų netektį labai nemažai kompensuosime užsienio studentais“, - aiškino jis.

Anot Klaipėdos universiteto prorektoriaus, studentų skaičiaus kritimas nebuvo netikėtas.

„Kritimas buvo iš tiesų prognozuojamas, jei pasižiūrėsite kitus universitetus, juose yra dar ženklesnis kritimas. Faktiškai kritimo nėra tiktai pačiuose stambiausiuose Lietuvos universitetuose (...), kuriems yra skiriamas ir didžiausias valstybės dėmesys visą laiką tiek finansiniu, tiek kitais požiūriais. Tai mes čia nelabai galime konkuruoti visi kiti universitetai su šita universitetų grupe“ , - aiškino S.Gulbinskas.

Jis sakė nemanantis, kad Klaipėdos universitetas juda išnykimo link.

„Studijos yra viena iš universiteto veiklų, kita labai svarbi yra mokslas ir mokslo prasme Klaipėdos universitetas atrodo tikrai labai neblogai: yra dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, didelis mokslinių publikacijų skaičius, aktyvumas kitose veiklose. Dar viena sritis - paslaugos ir bendradarbiavimas su verslu, ir čia mes esame tarp lyderių Lietuvoje“ , - dėstė prorektorius.

Potencialių valstybės finansuojamų pirmakurių mažiau ir Šiaulių universitete - pirmame etape jų pakviesta 89, pernai šis skaičius siekė 169. Anot šio universiteto studijų prorektoriaus Remigijaus Bubnio, tai - ne staigmena.

„Stojančiųjų į bakalauro studijas mažėjimas nebuvo staigmena. Stojančiųjų mažėjo ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Universitetas siūlo per daug studijų programų, kurios dėl demografinių ir kitokių priežasčių nesurenka studentų. Reikia pripažinti, kad tenka konkuruoti ir su profesinėmis mokyklomis bei kolegijomis: studijos jose populiarėja ir gauti valstybės finansavimą ten yra gerokai palankesnės sąlygos. Stojančiųjų į bakalauro studijas skaičiai dar keisis“, – pranešime spaudai teigė studijų prorektorius.

Ketvirtadienį stojantiesiems į universitetus ir kolegijas pateikti kvietimai studijuoti. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti nurodė, kad studijos valstybės finansuojamose vietose ar studijų stipendijos pasiūlytos 14 516 asmenų, o į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji.

Iš universitetų daugiausiai valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų pasiūlyta Vilniaus universitete (2502, pernai - 2444), Kauno technologijos universitete (1449, pernai - 1485), Vilniaus Gedimino technikos universitete (1207, pernai 1232). Studijuoti savo lėšomis daugiausia taip pat pakviesta į Vilniaus universitetą (1237). Mokamos studijos Mykolo Romerio universitete pasiūlytos 1200 stojančiųjų, Vytauto Didžiojo universitete - 779.

Iš neuniversitetinių aukštųjų mokyklų daugiausiai studijų krepšelių ir stipendijų pasiūlyta Vilniaus (1762, pernai - 1808) ir Kauno (1512, pernai - 1535) kolegijose, daugiausia čia ir pakviestųjų studijuoti savo lėšomis - atitinkamai 650 ir 800.