Ministras: valstybės lėšomis kompensuoti pagalbinį apvaisinimą įmanoma ir be įstatymo

  • Teksto dydis:

Kompensuoti pagalbinį apvaisinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo galima nekeičiant dabar galiojančių įstatymų ir nesiveliant į filosofinius, pasaulėžiūrinius, religinius ginčus, sako sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Ministro teigimu, galimybė tokias sveikatos priežiūros paslaugas bent iš dalies finansuoti valstybės lėšomis bus rimtai svarstoma rudenį.

"Mano nuomonė yra teigiama šiuo atveju, ypač žinant, jog tai yra gydymo būdas. Tenka pasakyti, kad turime labai griežtai atskirti gydymo būdus nuo eksperimentų ir taip toliau, nuo įvairių komercinių sumanymų ir taip toliau. Bet kaip gydymo būdas tai, aš manau, ir be įstatymo galima būtų taikyti, žinoma, griežtai apibrėžiant, kokios yra indikacijos, mediciniškai kalbant, ir kada tai būtų galima kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų", - Žinių radijui trečiadienį dėstė ministras.

Jo teigimu, Lietuvoje būtų galima taikyti Lenkijos patirtį šioje srityje.

"Aš jau pavasarį apie tai kalbėjau su savo kolegomis ir kėliau tokią įdėją pasiremdamas Lenkijos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva pradėti tokią gydymo programą (...) Galėtume pradėti tokią gydymą programą neįsiveldami į filosofinius, pasaulėžiūrinius religinius ginčus", - sakė V.P.Andriukaitis.

Jo teigimu, visuomenei niekaip nesutariant dėl naujų įstatymų šioje srityje, gydymo programą galima parengti pagal galiojančius teisės aktus.

"Mūsų visuomenė turi labai skirtingus požiūrius - jeigu mes negalime taip susitarti, nes nebe pirmi metais apie tą problemą diskutuojama, mažiausiai šešerius, septynerius metus diskutuojame, tie įstatymai blokuojami dėl įvairių propagandinių dalykų, todėl gal geriau tiesiog galvoti apie gydymo programą, kuri būtų paremta dabar galiojančiais teisės aktais", - svarstė ministras.

2011 metų birželį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Seime buvo pasiekęs priėmimo stadiją, tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas. Tuomet per priėmimo procedūrą parlamentas pritarė konservatyviems pasiūlymams, kurie embrionų leidžia sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų. Tačiau parlamentarai neišbraukė aukščiau buvusios nuostatos, kad dėl perteklinių embrionų naudojimo ateityje sprendžia šeima.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad projektą iš naujo turi svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Jame dokumentas ir įstrigo.

Svarstant šį klausimą parlamente daugiausia diskusijų kilo, ar leisti embrionų šaldymą. Per projekto svarstymo procedūrą parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sakė, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie rėmėsi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų esą padaugėja 2 tūkstančiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių