Ministras: pereiti prie visuotinio šaukimo įmanoma 2023 metais

Pereiti prie visuotinio šaukimo į Lietuvos kariuomenę būtų įmanoma nuo 2023 metų, tam papildomai skyrus 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Tai gali būti apie 0,2 proc. BVP, čia yra preliminarūs skaičiavimai. Čia apimtų ir infrastruktūrą, ir karininkų seržantų parengimo korpusą, aišku, tam reikėtų keleto metų. (...) Pagal mūsų dėliones gaunasi, kad 2023 metų pradžia, kad turėtume visą infrastruktūrą“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sakė R. Karoblis.

Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas šiuo metu svarsto partijų susitarimo projektą dėl 2017–2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Projekte įrašytas siekis įvertinti perėjimo prie visuotinės karo tarnybos modelio galimybes.

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane galimybes įvesti visuotinę karo prievolę yra numačiusi iki šių metų pabaigos.

Pasak krašto apsaugos ministro, jei būtų priimtas politinis sprendimas pereiti prie visuotinio šaukimo, daugiausiai lėšų pareikalautų infrastruktūros užtikrinimas.

„Tai kainuoja, tai infrastruktūra. Bet kokiu atveju Žemaitijos brigada ir kitos plėsis, bet tie tempai nėra dideli. Jei mes kalbam apie pilną nacionalinį šaukimą, kalbam apie visų dalinių suformavimą, bet turim kalbėti apie visos infrastruktūros sukūrimą. Jau dabar daugelyje padalinių šalia stacionarios didžiąją dalį šauktiniams sudaro laikinoji infrastruktūra, kurią reikia paversti nuolatine“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R. Karoblis.

Seimo komitete apsvarsčius susitarimo projektą dėl saugumo ir gynybos, parlamentinėms partijoms jį perduoti diskutuoti planuojama kitą savaitę, sako NSGK vadovas Vytautas Bakas.

„Naujas politinių partijų susitarimas reikalingas, kad galėtume susitarti dėl perspektyvos, kad dėl pagrindinių dalykų, susijusių su krašto gynimu, nebūtų bereikalingų ginčų ir įtampos. Komitetas kitą savaitę pateiks savo nuomonę parlamentinių partijų lyderiams ir toliau partijų lyderiai susitars, koks galutinis sutarimas turėtų būti“, – po komiteto posėdžio žurnalistas sakė V. Bakas.

Kalbėdamas apie visuotinį šaukimą komiteto pirmininkas pažymėjo, kad tai „ne tik mokymasis šaudyti ir kasti apkasus, tai tam tikros pasaulėžiūros formavimas“, o būnant išorine Europos Sąjungos ir NATO siena žmonių įsitraukimas, krašto saugumo klausimų suvokimas yra labai svarbus.

„Labai svarbu, kad naujas nacionalinis telktų visuomenę naujiems iššūkiams, po kurių mūsų valstybė taptų dar saugesnė. Tie iššūkiai galėtų būti mūsų prioritetinių pajėgumų vystymas, švietimo sistemos ugdymo klausimai, kad žmonės nuo mokyklos suolo būtų ugdomi pažinti grėsmes“, – kalbėjo V. Bakas.

Susitarimo projekte numatomas įsipareigojimas, kad 2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrusi 2 proc. BVP, Lietuva sieks „kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą“.

Lietuva pirmą kartą kitais metais pasieks 2 proc. BVP gynybai ribą. Pasak ministro, perėjimas prie visuotinio šaukimo įmanomas tik dar labiau didinant BVP dalį gynybai, tačiau dalis politikų abejoja, ar krašto apsaugos finansavimas turėtų augti toliau.

R. Karoblis ragina toliau didinti gynybos biudžetą, jis kitąmet sieks 873 mln. eurų. Pasak jo, tai reikalinga dėl Rusijos kaimynystės ir dėl to, kad krašto apsauga ilgą laiką buvo nepakankamai finansuojama.

Dalinė karo prievolė po septynerių metų pertraukos buvo grąžinta 2015-aisiais, išaugus nerimui dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.

Kitąmet į kariuomenę turėtų būti pašaukti 3800 prievolininkų, tai yra trim šimtais daugiau karių nei šiemet.

Gynybos pareigūnai prognozuoja, kad daliai jaunuolių jau atitarnavus ginkluotosiose pareigose ir augant šauktinių skaičiui kariuomenei kitąmet gali nebeužtekti vadinamųjų „šauktinių savanorių“.

Šauks ir dvasininkus

Dvasininkus siūloma ne atleisti nuo karo prievolės, o tik atidėti jų karinį mokymą iki mobilizacijos.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, mobilizacijos atveju dvasininkai būtų šaukiami į karo tarnybą ir skiriami į karo kapelionų pareigas.

Dabartinį įstatymą, pagal kurį nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, liepą Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui.

„Nuo karo prievolės atleisti asmenys nešaukiami atlikti nei privalomosios karo tarnybos, nei tarnybos paskelbus mobilizaciją. Šiuo projektu numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji karo tarnyba, t.y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas“, – nurodo ministerija.

Kaip KAM aiškino BNS, mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą bus šaukiami į mokymus įgyti pagrindinį karinį parengtumą.

Lietuvos vyskupų konferencija rašte Krašto apsaugos ministerijai teigia pritarianti siūlomoms pataisoms.

Po liepą paskelbto KT sprendimo Krašto apsaugos ministerija teigė, jog katalikų dvasininkai galėtų rinktis civilinę šauktinių tarnybos alternatyvą – jos metu prievolininkai dirba valstybės ar savivaldybių institucijose, tačiau tam prieštaravo Lietuvos vyskupų konferencija.

Lietuva nuo 2015 metų kasmet pašaukia po maždaug 3 tūkst. karo prievolininkų. Jie kariuomenės daliniuose tarnauja devynis mėnesius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas valdo

Kaunas valdo portretas
Is dalies gerai is dalies blogai

gailestis

gailestis portretas
kvieskit pensininkus tai nors sociai pavalgys

klp

klp portretas
65 metu senumo sauktiniai???? ministre....
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių