- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Lietuvos kariuomenė turėtų priimti apie 1 tūkst. naujokų, kad būtų užpildyti visi daliniai ir pradėtas rengti tinkamas rezervas, teigia krašto apsaugos specialistai.
„Mūsų tikslas - kad apie tūkstantį eilinių ateitų tarnauti kasmet“, - penktadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.
Kariuomenės vado generolo majoro Vytauto Jono Žuko teigimu, to bus siekiama palaipsniui didinant į profesinę karo tarnybą priimamų žmonių skaičių. Kitąmet bus priimta 450 karių daugiau, vėlesniais metais - dar 350 daugiau. Iki šiol kasmet iš viso būdavo priimama 200-300 karių ir tiek pat išeidavo į atsargą.
Pasak vado, nuo kitų metų žadama savanoriams sudaryti sąlygas tarnauti pagal gyvenamąją vietą.
„Karinių dalinių komplektavimas bus pagal gyvenamąją vietą. Dabar turime problemą - žmonės, baigę būtinuosius karinius mokymus, kaip ir norėtų pasirašyti kontraktą, bet mes jam galime pasiūlyti vietą Tauragėje, o jis gyvena Panevėžy. Stengsimės pašalinti biurokratines kliūtis ir pasiūlyti tarnybos vietą būtent ten, kur jis gyvena. Daug kam praeidavo noras eiti į karinį dalinį, nes neturėdavo, kur gyventi“, - teigė generolas majoras.
„Ar bus pakankamai savanorių, kurie norės tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir sudaryti kontraktą ketveriems metams? Jeigu iki 1 tūkst. žmonių mums pavyks surinkti, mes galėsime sukomplektuoti mūsų karinius dalinius ir pradėti rengti rezervą, tada spręsime rezervo turėjimo problemas“, - kalbėjo kariuomenės vadas.
Jis pabrėžė, kad optimalu būtų turėti triskart daugiau rezervininkų nei tarnaujančių karių.
„Turime didelį rezervą, kuris susikaupęs yra per 20 nepriklausomos Lietuvos metų, tačiau reikia atšviežinti jų pasirengimą. Esame numatę, kad dalį rezervo karių pakviesime į mokymus. Palaipsniui didiname po 200 karių, kurie atnaujina savo įgūdžius“, - tvirtino J.Olekas.
Kariuomenės vado duomenimis, iš viso nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje yra tarnavę apie 80 tūkst. žmonių.
V.J.Žukas sakė, kad formuojant rezervą pirmiausia remiamasi į atsargą išleistais profesinės karo tarnybos kariais, kurie tarnybą baigė ne vėliau kaip prieš penkerius metus, taip pat - parengtojo rezervo kariais, dalyvavusiais pakartotiniuose mokymuose, bei bazinius karinius mokymo baigusiais kariais. Tačiau pastarieji neturi įgiję karinės specialybės, nėra išmokyti veikti kaip komanda.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surengtoje diskusijoje dalyvavusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad dabartinė rezervo karių rengimo tvarka netenkina, ją reikėtų keisti.
„Šiandien visi sutaria, kad rezervas būtinas, kad neužtenka tik profesionalų. Tik nėra aiškaus sutarimo, kaip rengsime rezervą. Dabar iš bėdos rengiame per bazinius karinius mokymus, tačiau to yra per mažai, apimtys per mažos ir per trumpas laikas. Per tris mėnesius galima išmokyti pradinės mokyklos pagrindų, tačiau neišmokome to, kad žmogus galėtų stoti į kovą su ginklu, jeigu to prisireiktų. Tam reikia ilgesnio mokymo“, - sakė ji.
Remdamasi krašto apsaugos ekspertais, eksministrė teigė, kad parengti visus įgūdžius ir pakankamai žinių turintį rezervo karį reikėtų bent septynių mėnesių.
„Mano giliu įsitikinimu, turime grįžti prie platesnio visuomenės renginio - ar tai būtų privalomai, ar savanoriškai“, - sakė R.Juknevičienė.
Jos tvirtinimu, tai jau politinės valios klausimas.
NSGK pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas savo ruožtu akcentavo, kad reikia pasinaudoti dabar padidėjusiu gyventojų patriotiniu aktyvumu ir rasti visiems vietą krašto apsaugos sistemoje.
„Šiandien visuomenė yra labai suaktyvėjusi, yra daug iniciatyvų - kurti savigynos būrius, pavyzdžiui, dažasvydininkų klubai samdo instruktorius, mokosi naudoti ginklą, suaktyvėjęs priėmimas į Šaulių sąjungą. Kyla klausimas, kaip mūsų krašto gynybos koncepcijoje atsispindi, kaip šie žmonės gali dalyvauti gynyboje. Krašto apsaugos ministerija turėtų rasti kiekvienam vietą“, - kalbėjo jis.
A.Paulauskas tvirtino, jog reikia dėti pastangų, kad pilietinės iniciatyvos nenuslūgtų.
„Visuomenės aktyvumą reikėtų šiandien panaudoti. Konstitucija sako, kad kiekvieno šalies piliečio pareiga - ginti tėvynę. Šiandien pagal įstatymą nereikia nei politiko, nei kieno kito sprendimo, žmogus pats gali apsipręsti ir eiti ginti. Bet jeigu jis pradės už kiekvieno medžio stovėti ir šaudyti, tai įsivaizduokite, kas čia būtų. Todėl jis turi būti bendroj sistemoj, kariuomenės užduotis - surasti jam tą vietą“, - sakė NSGK pirmininkas.
Penktadienį NSGK surengė diskusiją dėl politinių partijų pasirašyto susitarimo didinti gynybos finansavimą įgyvendinimo.
Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė kitų metų gynybai skirtas lėšas siūlo didinti trečdaliu - priėmus siūlomą biudžetą, kitąmet šis rodiklis padidėtų iki 1,11 procento. Išlaidas krašto apsaugai Lietuva didina reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...