Ministras Lenkijoje pasiūlė atnaujinti švietimo darbo grupės veiklą

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, praėjusią savaitę Lenkijos nacionalinio švietimo ministrei Krystynai Szumilas išsiuntė kvietimą atnaujinti dvišalės ekspertų darbo grupės veiklą ir tikisi, kad jau gegužę bus surengtas jos posėdis.

„Tikrai yra klausimų dalykiniam aptarimui ir mes tikimės, kad artimiausiomis savaitėmis sulauksime atsiliepimo ir pritarimo tokiai mūsų idėjai iš Lenkijos pusės ir kad dar gegužės mėnesį mes susitiksime. Tai rodytų abipusį nusiteikimą profesionalų rate ieškoti atsakymų į, tame tarpe, ir jautrius klausimus. Ir tarptautiniu mastu rodytume, kad šimtmečius sugyvenimo patirties turinčios Lietuva ir Lenkija gali sutarti ir rasti sprendimus net ir nelengvais klausimais“, - BNS pirmadienį sakė ministras.

Jo teigimu, per pusmetį, kada švietimo klausimams analizuoti sudaryta darbo grupė į posėdžius nesirinko, Lietuva pasistūmėjo spręsdama tautinių mažumų ugdymui aktualius reikalus.

„Išties mes turėjome pakankamai turiningą pusmetį darbų stiprinant lietuvių kalbos mokymą ir kartu jautriai žiūrint į Švietimo įstatymo įgyvendinimą - yra pasistūmėta, dalis žingsnių padaryta, dalis sprendimų ruošiama ir esame pasiruošę apie tai kalbėtis su savo kolegomis iš Lenkijos. Viena iš temų - pasiruošimas vieningo lietuvių kalbos egzamino įvedimui, kur yra siūlomi įteisinti tam tikri kompromisai - turiu minty palengvintą vertinimą su pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu. Taip pat veikia nacionaliniu mastu darbo grupė tautinių mažumų švietimo klausimais, į kurią visos tautinės mažumos yra įtrauktos“, - BNS pasakojo G.Steponavičius.

Pasak ministro, savo ruožtu Lietuva Lenkijai turi klausimų dėl tautinių mažumų galimybių pasiruošti egzaminams Lenkijoje bei lietuviškų mokyklų išsaugojimo.

„Visų pirma mes girdime signalus iš mūsų tautinės mažumos pusės dėl pasiruošimo egzaminams tam tikrų nesklandumų - tai būtų viena iš pagrindinių temų, apie kurią norėtume kalbėti. Be abejo, lietuviškų mokyklų išsaugojimo tema ir toliau išlieka - panašius klausimus turbūt mūsų tautinės mažumos kėlė ir susitikdamos su Lenkijos prezidentu Bronislavu Komorowskiu“, - dėstė G.Steponavičius.

Ministras teigė, kad mintis atnaujinti darbo grupės veiklą brandinta kelis mėnesius.„Norisi, kad ne per žiniasklaidą ir ne su priešrinkiminiu fonu mes bendrautume, o dalykiškai, ir, manau, tai padės vieniems kitus geriau suprasti“, - sakė G.Steponavičius.

Ministras taip pat sakė kritiškai vertinantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Seime Jaroslavo Narkevičiaus inicijuotą ir šiuo metu parlamente pradėtą svarstyti siūlymą, kuriuo būtų grįžtama prie senojo reguliavimo iš Švietimo įstatymo išbraukiant egzaminus lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms suvienodinančią nuostatą.

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo taip pat pritarė pataisai, jog tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose vietovėse būtų užtikrinta, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba. Po pateikimo pritarta ir siūlymui jau šiuo metu galiojančią tvarką, kuria tautinių mažumų mokyklose daugiau valandų skiriama ugdymui lietuvių kalba, nukelti 2015 metų rugsėjui.

„Aš tai vertinu skeptiškai, nes praėjo vieneri metai, kai gyvuoja naujas Švietimo įstatymas ir net šiek tiek daugiau. Įdėta daug darbo, pastangų ir resursų suteikiant visą reikiamą pagalbą tautinių mažumų jaunuoliams geriau išmokti valstybinę kalbą ir toliau turėti geresnes karjeros galimybes. Aš tikrai manau, kad įstatymo keitimas nėra perspektyvus kelias“, - teigė G.Steponavičius.

Anot jo, sutarimo reikia ieškoti ne dėl Švietimo įstatymo keitimo, bet dėl konkrečių praktinių klausimų, kylančių jį įgyvendinant.„Sutarimas yra ieškomas ir aš matau iš tautinių mažumų atstovų pusės tikrai judėjimą kompromiso link būtent veikiančioje darbo grupėje, kuri mūsų ministerijos yra suburta ieškant labai praktinių atsakymų į klausimus“, - sakė G.Steponavičius.

„Įstatymo keitimas vėl rodo norą kurti tam tikra prasme įtampą“, - pridūrė ministras.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties - vardų ir pavardžių, gatvių pavadinimų rašymo, švietimo.Lenkijoje gyvenantys lietuviai reiškia nuogąstavimų, kad jie nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių auka.Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo pataisas.

Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.Įsteigti dvišalę švietimo ekspertų darbo grupę pernai rugsėjį susitikę Palangoje sutarė Lietuvos ir Lenkijos premjerai. Į paskutinį susitikimą darbo grupė buvo susirinkusi lapkričio pabaigoje. Per įvykusius penkis darbo grupės susitikimus apčiuopiamų sutarimų nepasiekta.