Ministerijos kuriama institucija turi žiniasklaidos kontrolės požymių

Niekam nėra paslaptis, kad ministerijos turi galimybių paremti palankesnę ministro partijai žiniasklaidą, tačiau tarsi to būtų maža, valstiečiai žalieji turi dar didesnių planų. Iki šiol veikęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turėtų būti pakeistas Žiniasklaidos taryba, kurios ir narius, ir vadovą pasirinktų kultūros ministrė. Ir tada jau šita institucija spręstų, kieno projektus paremti, o kieno – ne.

Kultūros komiteto pirmininkas įtikinėja, kad tai valdžios noras stiprinti žiniasklaidos nepriklausomybę, kompensuojant alkoholio reklamos praradimus. Žurnalistų sąjungos vadovas, ir Seimo opozicija čia įžvelgia tiesiog žiniasklaidos kontrolės koncentraciją valdančiųjų rankose.

Broniaus Markausko vadovaujama Žemės ūkio ministerija sudarė sutartis dėl viešinimo paslaugų – išdalino 5,5 mln. eurų. Kol kas Viešųjų pirkimų tarnyba vertina 1 iš 4 sutarčių ir neatmeta, kad tyrimas bus išplėstas.

Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“ beveik už 889 tūkst. eurų  regioninėje spaudoje skelbs Žemės ūkio ministerijos užsakomuosius straipsnius. „Santarvė“ nurungė 3 mažesnes kainas siūliusias konkurso dalyves, nes ŽŪM ekspertų vertinimu jos neatitiko pirkimo sąlygų. Žemės ūkio ministras B. Markauskas tikina nesigilinęs į skandalą sukėlusio konkurso detales.

„Aš kiek žinau, dabar Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka tyrimą, ir ko gero, bus  duotas teisinis vertinimas. Mes pasižiūrėjom kiek anksčiau buvo [skiriama] tai sumos yra ir įspūdingesnės ir kelia daugiau abejonių“, – sakė B. Markauskas.

Vienintelis „Santarvės“ akcininkas Alvydas Balčiūnas yra ne tik Mažeikių rajono savivaldybės narys, bet ir  Nacionalinės regioninių ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas. Poną A. Balčiūną papiktino net bandymas klausti, kodėl jo valdomą bendrovę lydėjo tokia sėkmė – pavyko ministerijai įsiūlyti didžiausią kainą.

Kiekviena valdančioji koalicija išsidalindavo ministerijas kaip kunigaikštystes, kur kiekvienas ministras, ministerija turėdavo savo tam tikrą fondą.

„Jūs matote vieną leidinį ir sumą, ir iš karto svaigsta galva, bet reikia žiūrėti į visumą, brangieji. Negražu, labai negražu“, – kalbėjo Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas.

Paklaustas, kiek turėjo įtakos, kad jis yra Nacionalinės regioninių ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas, A. Balčiūnas teigė: „Nulinę įtaką, absoliučiai“.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad ministerijų viešinimo programos – savotiški fondai, iš kurių visais laikais valdantieji pirko žiniasklaidos palankumą.

„Dešimtys milijonų eurų kasmet plaukdavo iš įvairių viešinimo programų. Tai ne paslaptis, kad kiekviena valdančioji koalicija išsidalindavo ministerijas kaip kunigaikštystes, kur kiekvienas ministras, ministerija turėdavo savo tam tikrą fondą“, – pasakojo Žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Druskininkų „Vijūnėlės dvaro“ istoriją atskleidusi žurnalistė Vilma Danauskienė sako, kad regioninė žiniasklaida skursta, pajamos dažniausiai plaukia iš reklaminių pranešimų apie politikų gerus darbus, negana to, ji dažnai yra pačių politikų nuosavybė.

„Na, nežinau ar tai žiniasklaida galima vadinti. Tai yra savęs kaip politiko parodymas, tiksliau, nupirkimas savo įvaizdžio už mokesčių mokėtojų pinigus.  Kita vertus, patys politikai regionuose valdo nemažai žiniasklaidos priemonių, netgi tiesiogiai, kaip akcijų turėtojai ar per kažkokias viešąsias įstaigas, kurios yra remiamos tų pačių savivaldybės įmonių pinigais“, – teigė žurnalistė Vilma Danauskienė.

Spaudos, radijo ir televizijos fondas yra ta institucija, iš kurios žiniasklaida gali sulaukti oficialios valstybės paramos, bet tik kultūros ir švietimo projektams. Valstybė kasmet šiai veiklai skiria beveik 3 mln. eurų.

Kultūros ministerijos darbo grupė jau parengė ir pristatė Seimo Kultūros komitetui Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą. Vietoje nepriklausomo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo siūloma steigti vyriausybei pavaldžią viešąją įstaigą „Lietuvos žiniasklaidos taryba“. Jos vienintelis dalininkas būtų vyriausybės įgaliota institucija, tai yra Kultūros ministerija. Taryba spręs kaip skirstyti paramą.

Galutinį sprendimą dėl „Lietuvos žiniasklaidos tarybos“ sudėties priimtų kultūros ministras, išsirinkęs 10 kandidatų iš pasiūlytų 20. Tarybos pirmininką ketverių metų kadencijai taip pat siūlytų kultūros ministras, o tvirtintų vyriausybė. Pagal siūlomą modelį „Lietuvos žiniasklaidos taryba“ rūpinsis ne tik kultūros ir šviečiamaisiais projektais, bet, cituoju, „sudarys sąlygas įvairiapusei kokybiškos viešosios informacijos ir visuomenės informavimo kultūros plėtrai“.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad ateityje galėtų veikti ne tik naujoji taryba, bet ir jau esantis fondas. Tiesa, čia pat priduria, kad jame daug ginčų, todėl ginčus spręstų taryba, tai yra ji tarsi būtų viršesnė.

„Dabar, kadangi atrodo, kad nesusitaria ir nesusitars, taip atrodo iš šalies, tai tokiu atveju tos programos, dėl kurių finansavimo nesusitariama pačioje [Fondo] taryboje tarp steigėjų, jos gali pereiti į Žiniasklaidos tarybą“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Tuo metu Kultūros ministerija neslepia – dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo neturi likti.

„Vis tik, galvojant iš efektyvaus resursų panaudojimo pusės, logiškiausia, kad būtų viena institucija, kuri būtų skaidri, ir kuria būtų pasitikima“, – kalbėjo kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Kultūros ministerijoje brandinamą projektą vadina vienos partijos fondu.

„Iš esmės šiandien galime sakyti, kad tai būtų valdančiųjų politikų arba partijos fondas. Tai jie ir programas greičiausiai iš esmės tvirtintų, ir vadovą, ir skirstymą. Na, tai galime galvoti, kad tai daugiau ar mažiau būtų politinė institucija arba politikų valdoma institucija“, – sakė D. Radzevičius.

Valstiečių žaliųjų lyderis tvirtina, kad naujosios Kultūros ministerijoje kuriamos žiniasklaidos tarybos rūpestis – regioninė žiniasklaida, kuri uždraudus alkoholio reklamą patyrė didelių praradimų.

„Galimybė atsiranda valstybei didesnį lėšų kiekį skirti būtent stiprinant žiniasklaidos priemones, stiprinant jų savarankiškumą, jų nepriklausomumą, nes iš tikrųjų kai  kurie sprendimai, kurie galbūt žiniasklaidos priemonėms nelabai priimtini, ta prasme, kad jie mažina pajamų dalį, tai yra alkoholio reklamos draudimas. Taip, tai mažina [žiniasklaidos] pajamas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Opozicijos atstovas Seimo Kultūros komitete Vytautas Kernagis sako, kad parengtas projektas, kaip bus formuojama ir valdoma „Lietuvos žiniasklaidos taryba“, aiškiai rodo tik viena: valdantieji išnaudoja visas galimybes prieš artėjančius rinkimus per paramos projektus laikyti saujoje regioninę žiniasklaidą.

„Mes puikiai suprantame kas vyksta: prieš artėjančius rinkimus tiesiog norima perimti fondą, perimti lėšas, tam, kad būtų finansuojama regioninė spauda, kur yra valstiečių elektoratas visas“, – sakė V. Kernagis.