Menininkų kalvėje koją kiša ydinga stojamųjų sistema

Liejamas prakaitas repeticijų salėse, pianino klavišais lakstantys pirštai, brėžiniai ir eskizai, teatriniai etiudai ir piruetai – visa tai slepiasi už aukštųjų mokyklų, rengiančių įvairių meno sričių profesionalus, durų. Tik tas duris praverti lemta ne kiekvienam.

Lietuvoje yra daug studijų programų, skirtų muzikams, aktoriams, dailininkams, fotografams rengti. Meno studijos – tarsi atskiras pasaulis, jos visai kitokio pobūdžio. Stojamieji egzaminai turėtų atskleisti, kurie jaunuoliai verti mokytis menų universitetuose, tačiau jau ketvirtus metus veikianti nauja stojimo sistema netenkina universitetų vadovų.

Rengiamasi nuo mažens

Kiekviena meno mokykla kelia skirtingus reikalavimus būsimiems studentams, tačiau visos tikisi, kad pirmakursių gretas papildys nauji talentai. Būtent gabumai yra vienas kriterijų, skiriančių meno studijas nuo kitų specialybių. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektorius Zbignevas Ibelhauptas sakė, kad ne veltui rengiami stojamieji egzaminai į meninio profilio specialybes.

„Vakare sumąstęs tapti smuikininku, ryte nepradėsi profesionaliai griežti. Tai neįmanoma. Tam rengiamasi nuo mažens – dėl to ir veikia muzikos ar kitų menų mokyklos“, – aiškino rektorius.

Jis pabrėžė, kad LMTA renkasi tik motyvuotas jaunimas, o ne tie, kurie tik išlaikę brandos egzaminus pradeda galvoti apie studijas. Sprendimas studijuoti akademijoje dažniausiai būna priimtas iš anksto.

Studijos nėra neprieinamos

LMTA mušamųjų instrumentų specialybę baigęs Gediminas Mačiulskis įkūrė Vakarų Afrikos būgnų mokyklą. Jaunas vyras pripažįsta, kad kadaise įstoti į akademiją buvo svajonė, nors dabar suvokia, kad tiesiog kryptingai siekė savo tikslų.

„Kelią, susietą su muzika, pradėjau gana anksti. Dėl to Muzikos akademija buvo tiesiog tolesnis žingsnis į priekį. Dabar, žiūrint iš laiko perspektyvos, viskas atrodo kitaip. Kai stojau, atrodė, kad ir konkurencija yra, nors į tokią gana nepopuliarią specialybę stojome tik dviese ar trise. Ir visi įstojom“, – prisiminė prieš ketverius metus akademiją baigęs G.Mačiulskis. Muzikantas svarsto, kad dabar įstoti turėtų būti kur kas sunkiau dėl didelių studijų kainų.

Z.Ibelhauptas vis dėlto nori sugriauti mitą, kad po švietimo ir mokslo reformos studijos tapo nepasiekiamos. „Ypač po 2009-ųjų reformos daugelis pradėjo kalbėti, kad meno studijos tapo visiškai neprieinamos vien dėl milžiniškos kainos. Taip, studijos kainuoja daug, bet negalime užmiršti, kad jos finansuojamos valstybės. Todėl talentingi jaunuoliai turi visas galimybes mokytis nemokamai“, – teigė rektorius.

Jo tvirtinimu, negalima imti kraštutinumų ir sakyti, kad viskas po reformos blogai. Esą būtent po jos aukštosios mokyklos gavo visišką studentų mokslo finansavimą iš krepšelių. Tai reiškia, kad valstybė už studentą sumoka 18 tūkst. litų per metus. Anksčiau valstybė finansuodavo tik 40 proc. mokslų kainos, likusią sumą aukštosios mokyklos turėdavo rasti pačios.

Bendrasis priėmimas – ne menininkams

Po 2009 m. aukštojo mokslo reformos buvo priimti nauji stojimo reikalavimai – rengiamas bendrasis priėmimas. Ši sistema tinka universitetams, kurie nevykdo stojamųjų egzaminų. Tai išties patogu, nes tereikia suskaičiuoti brandos egzaminų balus. Tačiau, anot Z.Ibelhaupto, tokioje specifinėje srityje kaip meno studijos ši sistema pernelyg supaprastinta. Rektoriaus teigimu, anksčiau aukštoji mokykla pati atsirinkdavo norinčius studijuoti, o po reformos mokyklos, kurios vykdo meninio profilio studijas, kartu rengia bendrąjį priėmimą.

„Stojamieji egzaminai vyksta dalyvaujant visų aukštųjų mokyklų atstovams. Mano nuomone, tai neteisinga. Niekur kitur pasaulyje ši sistema netaikoma. Jeigu jūs stojate į Berlyno menų universitetą, jus egzaminuoja Berlyno menų universitetas, o ne visos Vokietijos menų mokyklos“, – apie ne itin menų studijoms tinkamą stojimo sistemą kalbėjo LMTA rektorius.

Jis teigė, kad tiek studijuojant vaidybą ar režisūrą, tiek dailę ar muziką lieka labai svarbus individualus santykis su žmogumi. Šios studijos orientuotos į individualų darbą, todėl profesionalai turėtų patys pasirinkti savo būsimus studentus.

„Leiskime profesoriui Virgilijui Noreikai atsirinkti, kas iš tiesų turi gerą balsą ir kas, anot jo, turi galimybę siekti dainininko karjeros. Arba leiskime Oskarui Koršunovui pamatyti tą jaunuolį, kuris atsiskleis teatro scenoje. Bendrasis išsilavinimas, be jokios abejonės, labai svarbus. Tačiau mūsų menų universitetui lemiami yra meniniai gebėjimai“, – sakė Z.Ibelhauptas.

Didžiausia problema, kurią įžvelgia LMTA rektorius, kad priėmimo procedūra ne visada atitinka universiteto lūkesčius. Situacija tapo aiški jau pirmais metais po reformos – į akademiją patenka ne tie žmonės, kurie buvo atrinkti.

„Įsivaizduokite, kad profesorius ar komisija atsirenka kandidatus ir po bendrojo norminimo procedūros pamato, jog ne visi komisijų atrinkti studentai gauna valstybinį finansavimą“, – aiškino Z.Ibelhauptas.

Rektoriai tikisi pokyčių

LMTA rektorius, kaip ir kitų meno mokyklų atstovai, tiki, kad padėtis dėl stojimo pagerės. Sausio 17 d. aukštųjų meno mokyklų dėstytojai susitiko su naujuoju švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Tokiuose susitikimuose aptariama ministro politika, diskutuojama apie problemas, išsakomos pastabos ar pasiūlymai. Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorė studijoms Eglė Ganda Bogdanienė sakė, kad susitikime buvo užmegztas dialogas dėl priėmimo sąlygų keitimo. Pasak jos, šie procesai negreiti, bet prorektorė turi vilties, kad situacija keisis.

E.G.Bogdanienė teigė, kad stojimas per bendrąjį priėmimą menų srityje komplikuotas, nes aukštoji mokykla priverčiama konkuruoti su kitais universitetais. „Specialybinis egzaminas – svarbiausias dėmuo atrenkant studentą į universitetą. Nors tapybos moko ne tik pas mus, bet ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, visų universitetų požiūris skirtingas, todėl negalima visų studentų sumesti į vieną krūvą ir tada išmėtyti po miestus“, – aiškino VDA prorektorė.

Jos manymu, meno srityje geriausias yra originalus, kitaip mąstantis žmogus. O universitetai, negalėdami patys egzaminuoti būsimų studentų, praranda galimybę pamatyti tikrai motyvuotą ir kūrybingą jaunuolį. Prorektorė teigė, kad VDA rengia ir humanitarinių, socialinių bei vadybos mokslų studentus, kuriems taikomi konkretūs reikalavimai. Pasak jos, netgi architektus ir dizainerius kur kas lengviau atrinkti, nes specialybės konkretesnės, jaunuoliai ruošiami žinomam pramonės sektoriui.

„Aišku, šie studentai taip pat sprendžia menines idėjas ir susiduria su kūrybinėmis abejonėmis. Tačiau ypač svarbu pamatyti studentus, kurie ruošiasi studijuoti vizualiuosius, grynuosius menus. Jie turi būti laisvi, nevaržomi, sugebėti numatyti meno ateitį – tam reikalinga kūrybinė laisvė, gilus mąstymas ir fundamentalios įžvalgos“, – įsitikinusi E.G.Bogdanienė.

Svarbu laisvai mąstyti

Būsimiems pirmakursiams ji linki gerai išsiaiškinti, ko jie nori iš gyvenimo. „Nėra nieko baisiau, kai reikia dirbti nemėgstamą darbą. Gal ne visuomet menininko specialybė užtikrins prabangų gyvenimą, tačiau suteiks laisvę. Todėl reikia padirbėti su savimi ir sužinoti, ko nori“, – patarė E.G.Bogdanienė.

Apie meno laisvę panašiai kalba ir VDA Studentų atstovybės prezidentas Jurgis Jonaitis. Anot jo, meninio profilio specialybės skiriasi nuo kitų jau vien tuo, kad čia laisviau žiūrima į mokymo procesą.

„Dailės ir kitų menų studentai turi gebėti laisvai mąstyti. Tai gali būti sunku, nes susidūrimas su laisve ne visuomet labai lengvas. Kituose universitetuose studentai gauna užduotis ir jas atlieka. Čia mes turime nebijoti mąstyti patys, būti iniciatyvūs ir kūrybingi“, – sakė J.Jurgaitis.

Animaciją VDA studijuojantis vaikinas atsiduso paklaustas, kas vis dėlto svarbiau – gabumai ar pastangos ir darbas. „Vienareikšmiškai – darbas. Genijų čia nėra, svarbu suvokti, ko nori, ir dėl to sunkiai bei atsakingai dirbti“, – teigė studentų atstovybės prezidentas.

J.Jurgaičio nuomone, Lietuvoje apskritai gerokai pervertinamas aukštasis mokslas, todėl prieš stojant į universitetą reikėtų ne tik apgalvoti savo sprendimą, bet ir pasikalbėti su jau studijuojančiais, išsiaiškinti, ko apskritai galima tikėtis iš studijų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių