Meilė matematikai – per prievartą?

Diskusijos apie privalomą matematikos egzamino įvedimą kaitina mokinių, pedagogų ir švietimo srities specialistų aistras. Vieni teigia, jog net ir humanitarams ši mokslų motina vadinama disciplina yra reikalinga ir naudinga. Oponentai tikina, kad radikaliomis politinėmis priemonėmis bandyti įskiepyti meilę matematikai yra žalinga.

Tik stojant į universitetus?

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai teigia, kad 2015 m. egzaminas dar nenumatytas, jį svarstoma įvesti nuo 2016-ųjų. Šis egzaminas taptų slenksčiu, kurį turėtų peržengti aukštojo mokslo siekiantys jaunuoliai, stojantys į valstybės finansuojamas vietas.

Jau dabar matematikos egzaminas yra privalomas stojant į visas studijų programas, išskyrus humanitarinės ir meno krypties studijas.

Svarstoma, kad tiksliųjų mokslų išbandymas būtų įvestas ir visiems mokyklą bebaigiantiems vaikams. Daugelis specialistų tikina, kad patikrinimas yra būtinas, tačiau reikia atrasti tinkamiausius būdus tai atlikti. Šiuo metu abiturientai laiko vieną privalomą – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

2015-aisiais norintiesiems gauti valstybės finansavimą studijoms universitetuose ir kolegijose bus privalu laikyti užsienio kalbos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministerija dėl privalomojo matematikos egzamino turi apsispręsti iki kitų metų.

Matematikos brandos egzaminas pastaraisiais metais yra vienas populiariausių tarp abiturientų. Jį kasmet laiko apie 40 proc. visų baigiančiųjų dvyliktą klasę.

Klausimas – dviprasmiškas

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė pripažino, kad griežtos ir vieningos nuomonės dėl privalomojo matematikos egzamino neturi. Anot jos, ši iniciatyva turi savų pliusų bei minusų.

„Ankstesniais laikais laikyti daugiau nei vieną privalomą egzaminą buvo savaime suprantamas dalykas. Žinoma, mokymosi krūviai seniau buvo mažesni. Viena vertus, matematika ugdo daug gerų dalykų, todėl moksleiviams pasigilinti į šį mokslą tikrai būtų naudinga“, – sakė V.Kazakauskienė.

Anot jos, yra pastebėta, jog matematiką besimokantys vaikai vėliau daug geriau susitvarko ir su teksto interpretacijos užduotimis.

„Ši tiksliojo mokslo disciplina sustiprina logiką, padeda mąstyti. Šios savybės yra labai svarbios bei reikalingos atliekant rašymo užduotis“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Tačiau, kaip teigė pašnekovė, galima įžvelgti ir kitą privalomojo matematikos egzamino pusę.

„Dabar laikyti valstybinį matematikos egzaminą renkasi tie, kuriems jis bus reikalingas ateityje, stojant į universitetus. Abiturientai patys priima sprendimą dėl matematikos. Ir jei ji yra būtina, tada moksleiviai į šią sritį gilinasi labiau. Jei būtų apsispręsta šį tiksliųjų mokslų egzaminą padaryti privalomą, dvyliktokams turėtų būti suteikta galimybė rinktis – sudėtingesniu ar paprastesniu lygiu jie norės patikrinti savo žinias“, – kalbėjo V.Kazakauskienė, pridurdama, kad šią iniciatyvą galima interpretuoti labai įvairiai.

Nors visoje Lietuvoje valstybinis matematikos egzaminas sukėlė nemažai pasipiktinimo ir skundų dėl esą per sunkių užduočių, tačiau uostamiesčio abiturientų pasiekimai visos šalies kontekste šiais metais buvo geri.

„Matyt, klaipėdiečiai matematikai tikrai neblogai paruošia savo mokinius egzaminams“, – pabrėžė pašnekovė.