Medikas: pagalbinio apvaisinimo įstatymas – lyg po 15 metų laimėtas mūšis

– Ponia Mikutiene, nors jūsų vadovaujamas komitetas pritarė prezidentės veto, jūs pati balsavote prieš.  Kodėl?

D. Mikutienė: Pirmiausia, noriu pasakyti, kad įstatymo reikia, nes iki šiol viskas buvo reguliuojama ministro įsakymu. Be to, yra pradėta ir pažeidimo procedūra. Veto dėl šio įstatymo man sukėlė daug abejonių. Prezidentė argumentuose nurodo konstitucijos straipsnius 53, kuris kalba apie sveikatos apsaugą, ką valstybė laiduoja, ko ne, tačiau pamiršta pagrindinį – 19 straipsnį, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Šio įstatymo priedermė ir tikslas – sukurti naują gyvybę ir suteikti jai maksimalią apsaugą.

– Jūs gyvybe vadinate tas ląsteles, kurios jei būtų užšaldytos ir vėliau sunaikinamos?

D. Mikutienė: Aš turiu omenyje embrioną, kuris yra gyvybė. Šio įstatymo priedermė yra ne nevaisingumo gydymas, o naujos gyvybės sukūrimas.

– Jūs sakote, kad to net gydymu negalima vadinti?

D. Mikutienė: Po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, jei viskas laimingai ir moteris susilaukia vaikelio, ji netampa vaisinga.

– Daktare, Seime šiandien buvo išsakytos tokios mintys, kad yra žudoma gyvybė, kad tai yra prekyba žmonėmis ir t.t. Kas yra užšaldoma? Kaip jūs suvokiate, kas tai yra? Ar tai yra gyvybė?

V. Gintautas: Mėgintuvėlyje apvaisinus kiaušialąstę spermatozoidu, prasideda tos ląstelės skilimas. Pradžioje į 2, paskui į 4, paskui į 8, 16 ir priklausomai nuo tos dienos, kada implantuojama tai yra 4, 8 ar 16 ląstelių. Visos jos yra vienodos, nediferencijuotos ir tai ne embrionas. Visos ląstelės vienodos, nediferencijuotos ir dar nežinia kas iš jų gali būti.

– Kas iš jų gali būti?

V. Gintautas: Gali būti vėžys, gali būti trigubas chromosomų rinkinys, vadinamas triploidas. Pavyzdžiui, kad ir identiški dvyniai. Jų skilimas ir atsiskyrimas gali būti net ir 3, 5, 9, 12 parą, t.y. gerokai vėliau nei tas embrionas implantuojamas. Tai ką mes persodiname? Ar jo – to konglomerato – siela skyla į dvi ar net tris dalis? Taip, kad tai dar nėra joks diferencijuotas embrionas, kuris turėtų bent kokį žmogišką pavidalą. Tai yra paprasčiausios nediferencijuotos ląstelės.

– Ponia Mikutiene, jūs vadovaujate Sveikatos reikalų komitetui. Jūs tikrai kvietėtės medikus tam klausimui. Negi jie jums to nepaaiškino?

D. Mikutienė: Mes daugelį dalykų šiame įstatyme sutvarkėme ir pakoregavome taip, kaip sakė medikai. Daug kas yra palikta. Šiame įstatyme susikirto etiniai dvasiniai dalykai. Jei pasaulyje yra pažangios technologijos, galima šaldyti lytines ląsteles, tai kam šaldyti embrionus? Pagrindinė diskusija Seime buvo ar etiška šaldyti embrionus, ir ką daryti su pertekliniais embrionais, kurie atsiranda po prezidentės veto?

– Ponia Pavilioniene, kalbant apie terminus, kurie, be abejo, yra svarbūs ir daro visuomenei tam tikrą įspūdį. Ką jūs manote apie Seime išsakytas mintis, kad perteklinių embrionų šaldymas vadinamas prekyba žmonėmis, žmonių žudymu ir panašiai?

M. A. Pavilionienė: Jos nebus sunaikinamos. Jos bus užšaldytos, banke laikomos. Ir jei dirbtinis apvaisinimas nepavyks pirmą kartą, jos bus paimtos ir nereikės moters organizmo stimuliuoti dar kartą. Bet reikalas yra tas, kad, kaip ir mano kolegė minėjo, – susikirto pasaulėžiūros. Bažnyčia buvo nepaprastai aktyvi. Man teko būti Sveikatos reiklų komiteto posėdžiuose, kur dalyvavo ir teisininkas, ir Bažnyčios atstovas. Dalyvavo įvairių šeimų, krikščionių organizacijų atstovai. Komitete vyko mūšiai. Kuomet mokslininkai išsakydavo savo argumentus, jie ne visada buvo priimami. Kodėl nuo 2002 m. iki šios dienos Seimas nesutarė? Todėl, kad susidūrė dvi pasaulėžiūros. Šiandien buvo sakoma „moralė aukščiau“, bet tai yra moters teisė, žmogaus teisė, vyro ir moters teisė susilaukti vaikų pažangiausiais metodais.

– Daktare, debatai šiuo klausimu truko keliolika metų. Jums šios dienos sprendimas prilygsta šventei?

V. Gintautas: Taip, tai didžiulis įvykis. Tą galima pavadinti 15 metų trukusiu mūšiu. Visaip stengėmės tą kaip nors pasiekti. Aš tiesiogiai nesu su ta tema susijęs. Aš dirbu su vaisingomis moterimis, mano sritis sunki nėštumo patologija. Bet aš, kaip savo srities specialistas, puikiai suprantu visą situaciją. Šitas įstatymas buvo be galo reikalingas. Turime daug istorijų ir pavyzdžių, kaip šiuo atveju yra sunku kažką pasiekti. Į šitą procesą visiškai negalėjo įsiterpti universitetinė medicina, tai yra paliekama privačių įstaigų lygmeniui ir mes dabar labai prastai atrodome Europoje, nebegalime net studentams to dėstyti, nes neturime normalios praktikos.