Medikai skambina pavojaus varpais: pritrūks vaistų kraujo vėžiui gydyti

Medikai, gydantys kraujo vėžiu sergančius ligonius, skambina pavojaus varpais: jei finansavimas šiemet nebus padidintas, ligoninės, kuriose atsiduria šios ligos pakirsti vaikai ir suaugusieji, neturės už ką įsigyti būtinų medikamentų.

Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad psichiatrijos sričiai finansavimas tuo metu didėja. Gal tokius sprendimus, pasak jos, lėmė tai, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – psichiatras? 

R. Šalaševičiūtė LRT.lt teigė, kad, būdama ministre, pastebėjo, jog Valstybinė ligonių kasa (VLK) dar nuo to laiko, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo psichiatras Raimundas Alekna (1999–2000 m.) tik didino gydymo įkainius, skirtus psichiatrijai: „Ir kompensuojamų medikamentų atsirado daugiau nei reikia. Apskritai psichikos ligoms gydyti skiriama nemažai ligonių kasų lėšų.“

Tuo metu gydytojai onkohematologai pastebi, kad jų sričiai skiriamas finansavimas nuo 2015 m. tik mažėja.

„Nuo 2015 m. sausio buvusi centralizuota tvarka, pagal kurią buvo perkami vaistai ligoninėms, kuriose gydomi ir vaikai, ir suaugusieji, susirgę onkohematologinėmis ligomis, panaikinta. Tie pinigai patenka į bendrą ligoninių finansavimo katilą, tačiau niekas nežino, ar iš tikrųjų tame katile tų pinigų pakanka. Mes atsiskaitom su ligonių kasomis, bet įkainiai, skirti būtiniems vaistams įsigyti, yra akivaizdžiai per maži“, – tvirtino Vilniaus Vaikų onkohematologijos centro vadovė Jelena Rascon.

Pabrango net penkis kartus

J. Rascon atkreipė dėmesį, kad nuo 2015 m., pasikeitus finansavimo tvarkai, į įkainius onkohematologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydyti neįskaičiuojami visi būtinų tyrimų ir vaistų kaštai.

Tie pinigai patenka į bendrą ligoninių finansavimo katilą, tačiau niekas nežino, ar iš tikrųjų tame katile tų pinigų pakanka. Mes atsiskaitom su ligonių kasomis, bet įkainiai, skirti būtiniems vaistams įsigyti, yra akivaizdžiai per maži.

„Nutraukus centralizuotą vaistų tiekimą onkohetaloginiams centrams, vaistams išleidžiame penkis kartus daugiau pinigų nei iki 2015 m. Mūsų centro išlaidų analizė parodė, kad per devynis mėnesius paslaugos kainavo 0,5 mln. eurų daugiau, nei mums buvo skirta pinigų. Šios finansinės naštos permesti ant pacientų tėvų pečių neturime teisės, todėl iš esmės dabar vaikus gydome savo medikų atlyginimų sąskaita“, – apgailestavo J. Rascon.

Jos vadovaujamame centre nuolatos gydosi apie trisdešimt vaikų, o kasmet kraujo onkologinės ligos diagnozuojamos maždaug septyniasdešimčiai mažųjų pacientų. Onkohematologinių ligų gydymas yra labai sudėtingas, trunka nuo kelių mėnesių iki metų ir daugiau.

„Kartais pirmasis vaiko gydymo epizodas būna trumpas, bet, tęsiant gydymą, jis gali patekti ir į reanimaciją, ir būti operuojamas. Tačiau visam gydymui skiriama kur kas mažiau pinigų, nei jis mums atsieina. Turime puikią, ne ką prastesnę nei visame pasaulyje ligų diagnozavimo sistemą. Deja, jos kaštai nuo 2011 m. neatsispindi mums skiriamame finansavime“, – aiškino J. Rascon.

Kodėl aklai pasikliaujama Australijos skaičiavimo sistema?

Su LRT.lt apie onkologinėmis kraujo ligomis sergančių žmonių gydymo finansavimą bendravusi onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė priminė, kad visos apmokėjimo problemos už gydymą ligoninėms prasidėjo tuomet, kai Valstybinė ligonių kasa (VLK) atnaujino iš  Australijos įsigytą aštuntąją DRG sistemos versiją, pagal kurią skaičiuojami asmens sveikatos priežiūros įkainiai.

„Jei palygintume, kokie ūminės leukemijos gydymo įkainiai buvo 2015 m. ir kokie jie numatyti 2017 m., tai akivaizdžiai pamatytume, kad jie sumažėjo 25 proc., o limfomos – net 50 proc. Tai ar dabar vaistų ligoniams reikia skirti per pusę mažiau, ar gydytojams algas dvigubai sumažinti? Juk negalima aklai pasikliauti ta gydymo įkainių skaičiavimo sistema, kuria vadovaujasi australai“, – piktinosi I. Drėgvienė.

Pasak jos,  VLK teikimu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga 2016 m. gruodžio 27 d. pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė normatyvinės gydymo trukmės kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainas.

„Suprantu, kad visus ligonius būtina gydyti pačiais inovatyviausiais būdais ir vaistais, bet visiškai neaišku ir  apmaudu, kad, pavyzdžiui, kai kurių psichikos ligų gydymo koeficientai A. Verygos pasirašytame įsakyme padidėję 50, o kartais ir 82 proc. Keista ir tai, kad tie koeficientai padidinti tik suaugusiųjų gydymui, o vaikų gydymui sumažinti“, – kalbėjo I. Drėgvienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Erzelis

Erzelis portretas
Kada baigsis komedijos,kodėl,dėl kokių priežasčių gąsdinate....?????"Tobulėjam"--visais atvejais ...

kur

kur portretas
dingsta visos labdaros ,sitek priaukota sergantiems veziu.

ha

ha portretas
Patyrė pardavė o dabar rėkia sukčiai mokėkite už kraują žmonės aukos
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių