Mažėja neskelbiamų pirkimų dalis ministerijų viešuosiuose pirkimuose

Neskelbiamų pirkimų vertė 2011 metais sudarė 5 proc. visų ministerijų atliktų viešųjų pirkimų vertės - tai beveik 25 proc. mažiau negu 2006-2010 metais, trečiadienį pranešė analizę atlikęs nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

2011 metais didžiausią viešųjų pirkimų vertės dalį nuo visų viešųjų pirkimų neskelbiamu būdu atlikti pirkimai sudarė Energetikos ministerijoje (70 proc.) ir Vidaus reikalų ministerijoje (68 proc.). Daugiausiai lėšų neskelbiamų pirkimų būdu išleido Sveikatos apsaugos ministerija (2,77 mln. litų), Užsienio reikalų ministerija (2,38 mln. litų) ir Vidaus reikalų ministerija (1,71 mln. litų).

Dažniausiai neskelbiamu būdu sutartis pasirašinėjo Vidaus reikalų ministerija (82 proc. visų sutarčių), Ūkio ministerija (70 proc.) ir Kultūros ministerija (33 proc.). Daugiausiai neskelbiamų pirkimų sutarčių pasirašė Ūkio ministerija (taip pasirašiusi 56 sutartis), Vidaus reikalų ministerija (14) ir Aplinkos ministerija (10). Iš viso 2011 metais ministerijos pasirašė 112 neskelbiamų pirkimų sutarčių iš 512 pasirašytų viešųjų pirkimų sutarčių.

2011 metais neskelbiamų pirkimų nevykdė Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija ir Žemės ūkio ministerija.

Per 2011 metus visos ministerijos neskelbiamų pirkimų būdu išleido iš viso 10,2 milijono litų. Lyginant su 2006 metais, 2011 metais neskelbiamiems pirkimams išleidžiamų lėšų kiekis sumažėjo daugiau nei šešis kartus: 2006 metais neskelbiamiems pirkimams išleista 33 proc. visos viešųjų pirkimų vertės, o 2011 m. - 5 procentus.

Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, neskelbiami pirkimai – tai procedūros, apie kurias skelbimai nėra viešai pasiekiami ir kuriuose gali dalyvauti tik pakviesti tiekėjai: neskelbiamos derybos, neskelbiami supaprastinti pirkimai (atliekami perkančiosios organizacijos taisyklėse numatytais būdais).

„Neskelbiami pirkimai analizei pasirinkti, nes tiek visame pasaulyje, tiek ES pripažįstama, kad tokie pirkimai kelia padidintas nepagrįsto konkurencijos ribojimo, neefektyvaus lėšų panaudojimo ir korupcijos rizikas, tad turėtų būti atliekami tik išimtiniais atvejais, kai tam yra aiškus teisėtas pagrindimas, kurį Lietuvoje numato Viešųjų pirkimų įstatymas“, - teigia „Transparency International“.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) analizavo visų Lietuvos ministerijų 2011 metais atliktus viešuosius pirkimus remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktais duomenimis.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių