Matematika – vargas ar būtinybė?

Daugeliui abiturientų gali tekti laikyti matematikos egzaminą. Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad tokio pokyčio poreikis atsirado įvertinus prastus moksleivių rezultatus. Dalis moksleivių piktinasi: mažėja galimybių patiems apsispręsti, ko mokytis.

Tikrins bazines žinias

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016 m. privalomas tampa matematikos egzaminas abiturientams, pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.

D.Pavalkio teigimu, taip Švietimo ir mokslo ministerija siekia kelti bendrą matematinį raštingumą. Pasak ministro, negavus visuomenės pritarimo, atsisakyta minties įvesti privalomą egzaminą visiems baigiantiems mokyklą. Jis neatmeta, kad tai gali būti padaryta vėliau, nuo 2017 m. "2016 m. matematiką prašome laikyti tik pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas. Besimokantieji bendruoju lygiu tikrai nesunkiai išlaikys matematikos brandos egzaminą", – įsitikinęs D.Pavalkis.

Numatoma, kad stojantiems į humanitarinių mokslų studijas reikėtų laikyti mokyklinį egzaminą, o kitiems, išskyrus besirenkantiems menus, reikėtų laikyti valstybinį egzaminą.

Apie tai, kad reikėtų privalomo matematikos egzamino, švietimo ir mokslo ministras prabilo praėjusių metų pavasarį.

Dabar abiturientams yra privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nuo 2015 m. abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas, jau privalės laikyti užsienio kalbos egzaminą.

Išvengti nelygybės

Moksleiviams, kurie mokosi tam, kad išmoktų, o ne tam, kad praslystų ar tą kartą gautų pažymį, egzaminų skaičius neturėtų pernelyg rūpėti, atkreipė dėmesį Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. "Anksčiau buvo tendencija, kad moksleiviai mokėsi vien dėl pažymio, o dabar ryškėja kita kryptis – gyvenimas parodė, kad reikalingos žinios. Jeigu mokomasi dėl žinių, tai egzaminas neturėtų kelti didelio streso", – įsitikinusi J.Voloskevičienė.

Ji nemano, kad prisidėjęs vienas privalomas egzaminas moksleiviams sudarytų per didelį krūvį. "Baigiau mokyklą tais laikais, kai laikėme beveik visų dalykų egzaminus, ir nieko blogo nematau, kad bus laikoma daugiau egzaminų. Tam, kad žmogaus interesai būtų platesni, intelektas aukštesnis, pritariu, kad būtų padidintas egzaminų skaičių", – sakė mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė.

Vis dėlto, jos nuomone, jeigu yra nustatoma, kad matematikos egzamino nereikia stojantiesiems į menus, tai jo neturėtų reikėtų ir stojantiesiems į humanitarinius mokslus. "Pati kaip lituanistė gyvenime su matematika susiduriu minimaliai, tik privačiame gyvenime. Reikia žiūrėti, kad nebūtų nelygybės – menams nereikia, o humanitariniams mokslams reikia. Literatūra taip pat yra menas", – pastebėjo J.Voloskevičienė.

Piktinasi suniveliavimu

Jaunimo nevyriausybinė organizacija Lietuvos liberalus jaunimas (LLJ) pasipiktino švietimo ir mokslo ministro sprendimu. LLJ mano, kad toks žingsnis yra žalingesnis nei naudingesnis.

"Pastaruoju metu ugdant mokinių esmines kompetencijas yra akcentuojamas diferencijavimas ir individualizmas. Tai pripažinimas, kad mokiniai yra įvairūs ir skirtingai pasiekia geriausius rezultatus. Priėmus naują sprendimą, tarsi pripažįstame, kad visi moksleiviai turi polinkį tiksliesiems mokslams ir yra vienodai gabūs išlaikyti matematikos egzaminą. Problema ne vien tai, kad daugumai specialybių nėra pritaikomos matematinės žinios, bet ir tai, kad moksleivis neturės laisvės spręsti pats", – teigiama organizacijos pranešime.

LLJ atstovai yra įsitikinę, kad baigiamųjų klasių moksleivis yra gana subrendęs, kad galėtų pasirinkti mokomuosius dalykus. "Stebimės, kaip politikai gali būti tokie arogantiški, manydami, kad geriau žino, kas konkrečiam moksleiviui bus naudingiau ar įdomiau. Tik pats asmuo geriausiai žino, kaip tvarkytis gyvenimą, valstybė neturėtų kištis", – mano liberalaus jaunimo pirmininkė Marija Markauskaitė.

2016 m. priėmimo į valstybės finansuojamas vietas minimalūs reikalavimai

Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį – į universitetus, mokyklinį – į kolegijas);

užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu;

matematikos brandos egzaminą: pretenduojantieji į humanitarinių mokslų studijų srities programas turės būti išlaikę egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, o pretenduojantieji į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas – ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu. Matematika nebus reikalinga stojantiesiems į menų kryptis.