Margučiai perteikdavo archajišką pasaulio suvokimą

Senovėje Velykų simbolis kiaušinis buvo labai svarbus žmogaus gyvenime. Senoliai manė, kad iš jo užgimė žemė.

Įvairiais raštais margindami kiaušinių lukštus senoliai esą perteikdavo savo archajišką pasaulio suvokimą.

Profesorius Libertas KlImka margučius renka jau kelias dešimtis metų. Jo kolekcijoje vien tautodailininkų, kurie kiaušinius margina pagal senovines tradicijas, darbai. Esą senoliai pirmąjį margutį visada dažydavo ugnies ir kraujo spalva, kuri simbolizuodavo auką.

Lukštai būdavo išraižomi paukščių pėdutėmis, gyvūnais, ar geometrinėmis figūromis. Būtent šiuose ženkluose, anot etnologo, galima įžiūrėti senovės žmogaus pasaulio suvokimą.

„Margutis yra su krikščionybe nesusijęs dalykas. Jis turbūt nuo akmens amžiaus buvo svarbus kaip produktas, kuris išgelbsti žmones nuo bado pavasarį“, – pasakoja etnologas prof. Libertas Klimka.

Profesoriaus teigimu, senovėje žmonės kiaušinį laikė gyvybės simboliu.

Jis sako namuose išsaugojęs tik jam brangiausią kolekcijos dalį, kitus margučius padovanojo Lietuvos etnokosmologijos muziejui. Beje, pintinėse sudėti ne vien įprasti margučiai, bet ir megzti, vilnoniai, moliniai, mediniai ir net užsienio šalių atkeliavę Velykų simboliai.

„Turiu ir lenkišką išmargintą didžiulį žąsies kiaušinį, turiu slovėnišką, išskutinėtą subtiliais raštais, turiu ir Užkarpatės margutį, kuris medžio inkrustacijomis papuoštas“, – teigia etnologas.

Seniausią, XIX-ojo amžiaus pabaigoje surinktą Tado Daugirdo margučių kolekciją, galima išvysti Kaune Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje.


Šiame straipsnyje: Velykoskiaušiniaimargučiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių