Lyčių lygybė, arba kaip pramušti stiklines lubas

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad didžiausias atotrūkis tarp lyčių ES šalyse egzistuoja galios srityse – didžiųjų įmonių valdybose, politinėse struktūrose. Čia vyrauja vyrai.

– Kaip manote, kodėl? Juk šiandienės europietės nenusileidžia vyrams nei intelektu, nei išsilavinimu, nei aktyvumu, iniciatyvumu, noru siekti karjeros, – paklausėme Europos lyčių lygybės instituto direktorės Virginijos Langbakk.

– Kaip rodo Europos lyčių lygybės instituto paskelbto lyčių lygybės indekso rezultatai, lyčių nelygybė priimant sprendimus politinėje ir ekonominėje sferoje ES yra viena ryškiausių nelygybės formų šiuolaikinėje visuomenėje. Be to, moterys, kurios įsijungė į sprendimų priėmimą, tai dažnai atlieka tradicinėse moteriškose srityse, ir todėl negali lemti pokyčių visoje valstybės valdymo sistemoje.

Čia susiduriame su kultūrinėmis priežastimis, tokiomis kaip normos ir stereotipai, taip pat institucinėmis kliūtimis, kurios trukdo moterims įveikti vadinamąsias stiklines lubas, ir įvairiomis diskriminacinėmis praktikomis organizacijose. Šios priežastys yra struktūrinės ir jos reikalauja radikalesnių politinių sprendimų ir socialinių pokyčių. Ne veltui vienodas moterų ir vyrų atstovavimas priimant sprendimus yra vienas ES lyčių lygybės politikos prioritetų.

– Tyrimas skelbia, kad didžiųjų įmonių valdybose ES vidurkis siekia 12 proc., politinėse struktūrose – tik 25 proc. ministrų ir 23 proc. parlamento narių sudaro moterys. Ar tokia statistika verčia nerimauti?

– Ši statistika verčia nerimauti dėl kelių priežasčių. Lyčių lygybė yra ES pamatinė vertybė, kuri puoselėjama nuo pat Bendrijos įkūrimo pradžios. Lyčių nelygybės apraiškos pažeidžia socialinio teisingumo principą, žmogaus teises, visuomenės gerovę ir žmogaus orumą. Moterys sudaro daugiau nei pusę gyventojų dalies, valstybės daug investuoja į moterų ir vyrų išsilavinimą, moterų dalis tarp įgijusiųjų aukštąjį išsilavinimą ES yra netgi didesnė nei vyrų, tačiau šis žmogiškasis potencialas lieka visiškai neišnaudotas darbo rinkoje, o moterys negali adekvačiai atstovauti savo interesams priimant sprendimus netgi tose srityse, kuriose jos sudaro daugumą (pvz. švietimo, sveikatos ar socialinės rūpybos srityse). Lyčių nelygybė turi ir ekonominę kainą. Tyrimais įrodyta, kad lyčių nelygybės apraiškos ir diskriminacinės praktikos stabdo ekonominio augimo ir tvarios visuomenės raidos potencialą.

– Terminas "akivaizdi lyčių nelygybė" skamba grėsmingai. Vis dėlto, matant Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, spaudžiančią ranką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, turbūt kyla natūrali mintis: "Kokia lyčių nelygybė? Moterys ES įsitvirtinusios pačiuose aukščiausiuose valstybių postuose!"

– Moterų atstovavimas šioms pareigoms pirmiausia turi didelę simbolinę ir ugdomąją vertę. Tokias pozicijas užimančios moterys tampa įkvepiančiu pavyzdžiu jaunimui, per ilgesnį laikotarpį jų modelis prisideda prie bendro visuomenės požiūrio pokyčio. Vis dėlto tokių pavyzdžių ES aptiksime tik keliose šalyse narėse. Bendra tendencija yra priešinga – aukščiausias pareigas daugiausia užima vyrai. Be to, nepamirškime, kad pagrindiniai politikos formuotojai yra parlamentai ir vyriausybės, o ten, kaip jau aptarėme, taip pat dominuoja vyrai. Terminas "akivaizdi lyčių nelygybė" yra pagrįstas faktais.

– Pasak tyrimo, Lietuvoje taip pat trūksta sprendimus priimančių moterų, ypač ekonomikos sektoriuje – šiuo metu tik 13 proc. įmonių valdybos narių sudaro moterys. Bet ar tai negali būti pačių moterų pasirinkimas? Galbūt jos, dalyvaudamos didelės įmonės valdyme, kratosi atsakomybės, įtampos?

– Sudarykime moterims realias galimybes pačioms nuspręsti ir pasirinkti, ko jos nori. Deja, vienodų galimybių rinktis jos kol kas neturi. Norvegijoje prieš kelerius metus buvo priimtas įstatymas dėl 40 proc. priešingos lyties atstovavimo kvotos didžiausių įmonių valdybose. Šis skaičius pasiektas per kelerius metus, įstatymas realiai nebeveikia, nes moterys natūraliai užima šias pareigas, niekam nekyla abejonių dėl jų kompetencijos. Arba tose šalyse, kurios aktyviai skatina lyčių lygybę ir sudaro moterims galimybes dalyvauti darbo rinkoje (pvz., plėsdamos vaikų ir kitų šeimos narių priežiūros paslaugas), moterų, užimančių vadovaujamąsias pareigas, yra daugiau. Kai nėra politinės valios spręsti problemas, argumentas dėl pačių moterų nenoro ir jų menkų ambicijų yra itin patrauklus.

–  Kokią naudą įžvelgiate kvotų sistemoje?

– Būtų svarbu pradėti nuo to, kad kvotų siūlymas dažnai susijęs su laikinomis priemonėmis vienam ar kitam atotrūkiui pašalinti. Europos lyčių lygybės institutas remia Europos Komisijos pateiktą direktyvos pasiūlymą dėl moterų ir vyrų lygybės tarp didžiausių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų. Jau minėtas Norvegijos pavyzdys akivaizdžiai įrodo, kad tokios teisinės iniciatyvos gali gerokai pastūmėti visuomenę lyčių lygybės link.

– Lietuvoje lyčių lygybės indeksas siekia 43,6 balo ir yra gerokai mažesnis nei visų indekse nagrinėtų 27 ES šalių vidurkis (54). Tarp šių šalių Lietuva užima 18 vietą. Kas lėmė ir lemia, kad, kalbant apie lyčių lygybę, esame ne tarp pažangiausiųjų?

– Pirmiausia šį indeksą reikia interpretuoti skalėje nuo 1 (absoliuti nelygybė) iki 100 (absoliuti lygybė). Tai, kad Lietuvos rodiklis yra 43,6, rodo, kad šalis nėra pasiekusi net pusiaukelės. Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje užfiksuotas laiko, skirto vaikų ir namų priežiūrai, srityje (moterys beveik keturis kartus daugiau laiko praleidžia kasdien prižiūrėdamos vaikus ir namus), taip pat sprendimų priėmimų srityje, kurią jau aptarėme ir švietimo srityje. Pastarojoje srityje susiduriame su rimta segregacijos problema, tendencija rinktis vyriškas ir moteriškas profesijas, kuri vėliau lemia segregaciją darbo rinkoje, atlyginimų ir galimybių skirtumus.

– Kokių visuomenės auklėjimo lyčių lygybės klausimais Lietuva nesprendžia? Ko reikėtų, kad įvyktų proveržis?

– Proveržiui reikia politinės valios, ilgalaikio įsipareigojimo, kompleksinių ir sisteminių sprendimų ir adekvačių išteklių. Neišspręsime darbo rinkos problemos, jei nesieksime pokyčių švietimo sistemoje. Neatversime moterims galimybių užimti strategiškai svarbias pareigas, jei nešalinsime kultūrinių ir institucinių kliūčių. Atotrūkių priežasčių tyrimas ir duomenų analizė taip pat padėtų atrasti efektyvesnių sprendimų.

Lytis yra pamatinė mūsų skirtybė, tačiau mes taip pat esame skirtingi savo amžiumi, etniškumu ir kitais bruožais. Geri politiniai sprendimai turi įvertinti ir šiuos skirtumus.