Lotynų kalbos Lietuvoje mokomasi vis mažiau

Ekspertų teigimu, lyginant Lietuvą su Vakarų šalimis, lotynų kalbos mūsų šalyje vartojama mažiau. Mažėja lotynų kalbos pamokų vidurinėse mokyklose ir universitetuose. Tačiau lotynų kalbos specialistės sako, kad tokios pat tendencijos buvo pastebimos jau ir prieškario Lietuvoje.

Vis dėlto besidomintiems informacijos lotyniškai šiuo metu nestinga – jos gausu internetinėje erdvėje, leidžiami populiariausių kūrinių vertimai.

„Internete galima rasti puslapių, tinklaraščių, programų mokytojams, Suomijoje 17 metų egzistuoja radijo laida lotynų kalba“, – pasakoja Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros vedėja dr. Audronė Kučinskienė.

„Mokymasis klasikinėmis kalbomis niekada nesunyks, nes tai mūsų identitetas. Mes kalbam apie besiplečiančią ES, Turkijos priėmimą. Kas vienija Turkiją ir Europos šalis? Tikrai ne religinis matmuo – būtent antikinis paveldas“, – tvirtina Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė.

Klasikinė lotynų kalba yra oficiali Katalikų Bažnyčios kalba. Ji dėstoma kunigų seminarijose, ja rašomi oficialūs Bažnyčios dokumentai, naudojama Bažnytinėje teisėje, aukojamos šv. Mišios.

„Yra dvikalbių parapijų, visuomet lotynų kalba aukojamos šv. Mišios Vilniaus katedroje vakare, daugelyje miesto parapijų – ryte. Taigi lotynų kalba liturgijoje yra gyva, naudojama“, – teigia Vilniaus šv. Kryžiaus bažnyčios rektorius Ričardas Doveika.

Medicinoje lotynų kalba reikalinga diagnozėms įvardinti, anatomijai, farmacijai išmanyti. Nors anglų kalba daro vis didesnę įtaką, medikai mano, kad poreikis naudoti lotynų kalbą neišnyks. Tiesa, medikai pripažįsta, kad tenka taisyti jaunųjų kolegų kalbą, pastarieji neretai susikalba tik lotyniškais trumpiniais.

„Yra didelės valstybės, tokios kaip Rusija, Anglija, JAV, jos, kai turi dešimtis milijonų gyventojų, gali sau leisti viduje naudoti savo kalbą. Europos ir pasaulio šalių, kurios ne tokios didelės, kalbų tikrai niekas nesupras. Mūsų kalbos nelabai kas žino, todėl medicininiai terminai turėtų likti lotynų kalba.

Mes bandom kartais taisyti jaunesniųjų kolegų lotynų kalbos žinias. Čia jau akmenukas į jų daržą, dažniausiai jau nebeskiriami linksniai. Tam, kad nereikėtų sakyti linksnių, mūsų jaunesnieji kolegos sutrumpinimais pradeda kalbėti“, – pasakojo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas.

Svarbiausia priežastis, kodėl biologijoje vartojama lotynų kalba, yra ta, kad ji mažai kinta. Šiuolaikiniai biologai gali pasisemti žinių skaitydami senuosius darbus ir taip pat ateitiems kartoms palikti savuosius.

„Visos rūšys yra įvardinamos lotyniškai, išskyrus tiktai virusus – jie įvardijami angliškai. Kai kurie organizmų pavadinimai dabar yra tik lotyniškos formos ir kilę iš įvairių kitų kalbų. Bet jie yra lotynizuoti. Netgi augalų pavadinimuose yra lietuviškų ir vietovardžių ir asmenvardžių.Yra toks augalas Alchemilla snarskisii – tai Snarskio rasakila, pavadinta profesoriaus Povilo Snarskio pavarde ir yra lotynizuota forma. Snarskisii – tai kilmininkas lotyniškai“, – sako Botanikos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas doc. dr. Zigmantas Gudžinskas.

Lotynų kalbos specialistai primena, kad net 85 proc. literatūrinio Europos paveldo sukurta lotynų kalba. Todėl tam, kad išsaugotume europietiškąjį identitetą, turime išlaikyti lotynų kalbą gyvą.


Šiame straipsnyje: Lotynų kalbakalbų mokymasis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių