L.Linkevičius: turime su Baltarusija kalbėti ne ultimatumų kalba

Europa turi rasti būdų su Baltarusija kalbėti ne ultimatumų ir ne sankcijų kalba, sako naujasis Lietuvos ambasadorius Minske Linas Linkevičius.

Interviu BNS naujienų agentūrai diplomatas pabrėžė, kad Baltarusija yra labai svarbi Lietuvai ekonominė partnerė, o politiniai trukdžiai gali atsiliepti ir verslo santykiams.

Į Baltarusiją vykstate tokiu metu, kai dvišaliuose santykiuose yra atsiradę įtampos, ypač po pranešimo apie Baltarusijoje sulaikytus esą Lietuvai šnipinėjusius žvalgybininkus. Kaip vertinate šį foną ir apskritai dvišalių santykių būklę?

Pirmiausia vertinu, kad ši šalis yra mūsų kaimynė ir yra labai svarbi kaimynė. Be abejo, kaimynai suinteresuoti, kad būtų dialogas, bendradarbiavimas, būtų kuo mažiau konfliktų, įtampos, kaip jūs sakote. Tokį matau savo tikslą. Skirtumų, įtampų būta praeityje, matyt, to neišvengsime ir ateityje, bet mūsų tikslas, kad jų būtų kuo mažiau.

Įteikdama Jums skiriamuosius raštus prezidentė sakė, kad Lietuva suinteresuota Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos dialogo atnaujinimu. Kokios perspektyvos ir kokios sąlygos, kad tai įvyktų?

Vėlgi, Baltarusija yra svarbus ekonominis partneris. Lietuvos eksporto į Baltarusiją prasme ji yra septintoje vietoje, pagal importą - dešimtoje vietoje. Labai svarbus tranzitas, transporto reikalai, krovos darbai, susiję su Klaipėdos uosto pajėgumais. Visa tai yra labai didžiulis interesas. Suprantama, kad norisi, jog tos sąlygos būtų kuo palankesnės ekonomiškai, ir reikia to siekti.

Jeigu atsiranda kažkokių trikdžių, kartais būna politinių trikdžių, jie kartais paskui atsiliepia visai kitu galu per finansinius reikalus. Aišku, norėtųsi tokių dalykų išvengti. Manau, kad tai yra abipusis interesas, nes abi šalys suinteresuotos ekonominiais santykiais iš principo. Dialogo formų yra - ekonomikos forumai, verslo forumai, verslo klubai.

Lietuvos verslas nuogąstavo, kad ES sankcijos gali smarkiai jam labai pakenkti. Ar  tokia grėsmė yra išlikusi?

Reikia suprasti, kad sankcijos turi turėti tikslą. Jos negali būti nukreiptos prieš paprastus žmones, negali kenkti paprastų žmonių gyvenimui. Tai yra kraštutinė priemonė, ir kalbos, kad gali būti kažkoks nuostolis, yra ne be pagrindo. Tai yra teisybė. Todėl turime rasti būdų kalbėti ne ultimatumų, kažkokių sankcijų kalba, o įtikinti vieni kitus, kad yra būdų bendradarbiauti be konfliktų.

Ar tai reiškia, kad, Jūsų požiūriu, buvusi ES strategija pasirodė ne visiškai veiksminga?

Turime suprasti, kad jeigu mes įvedame kažkokius apribojimus, tai galime pastūmėti į glėbį kitų įtakos. Sakysime, jei apribosime ekonominius ryšius su ES šalimis ir apribosime bendravimą, tai tuo pastūmėsime į stipresnius, tampresnius ekonominius ryšius su kitomis šalimis. Nežinau, ar mes tuo pasieksime rezultatą. Reikia viską labai pasverti.

Dvišalius santykius taip pat temdo Minsko planai statyti atominę elektrinę vos 50 kilometrų nuo Vilniaus. Ar tikite, kad šiuo atveju yra įmanomas kompromisas?

Tai vienas iš klausimų, kuris prisideda prie įtampos, kadangi yra tam tikras nesusikalbėjimas, ir mes norime, kad tas procesas būtų kuo skaidresnis, kad atitiktų tarptautines normas, tarptautinius reikalavimus, kad poveikio aplinkai tyrimai būtų atlikti taip, kaip priklauso. Ir čia mes nesusikalbame iki galo.

Atstumai yra labai svarbu ir mes labai jautriai žiūrime, kad tai yra labai arti mūsų sostinės. Bet ir baltarusiams turėtų būti aktualu saugumo klausimai, nes tai yra jų teritorijoje, tegu ir toliau Minsko. Tai objektas, kuris yra jautrus ir technologiškai turėtų būti be priekaištų atliktas. Todėl čia matau tą susikalbėjimo galimybę, kad tai yra abipusis interesas - saugumas ir atitikimas tarptautinių normų.

Lietuva pasisako už paprastesnį vizų režimą su Baltarusija - kelia šiuos klausimus ES lygiu, taip pat parengtas susitarimas dvišaliu pagrindu dėl paprastesnio sienos kirtimo. Kokios iniciatyvos numatomos šioje srityje?

Daug kas jau yra pasiekta. Prieš porą metų pasirašytas susitarimas dėl paprastesnės kelionių tvarkos pasienio ruože dar nėra įgyvendintas. Laukiame, kada baltarusių pusė bus pasiruošusi galutinai atlikti visus darbus. Ne kartą girdėjome signalus, kad nedaug trūksta.

Strategiškai mūsų tikslas - sudaryti sąlygas Baltarusijos žmonėms važiuoti, pamatyti pasaulį, bendrauti. Esame pasirengę dalytis visu tuo, ką turime pasiekę - kultūros srityje, mokslo srityje, eurointegracijos srityje. Gerbiame visų tautų, taip pat ir baltarusių tautos, pasirinkimo laisvę jų krašto raidai, kokiu keliu jie eina, tai yra jų sprendimas. Bet mes visada primename, kad visa tai yra svarbu taip pat ir bendražmogiškų vertybių, demokratijos principų kontekste. Šis dialogas, matyt, ir gali kažkur atvesti.

Grįžtant prie jūsų klausimo, manau, kad tuo mes ir galėsime prisidėti prie pilietinės visuomenės kūrimo Baltarusijoje. Tai Baltarusijos žmonių pasirinkimas, bet mes galime pasakoti savo patirtį, galime kalbėtis, o kalbėtis galima tik bendraujant. Todėl strategiškai svarbu, kad Baltarusijos žmonės turėtų kuo paprastesnes galimybes keliauti, pamatyti pasaulį ir kaimynų vaidmuo šioje situacijoje yra labai svarbus.

Kiek galime, mūsų atstovybė, kiek žinau, daug padeda, išduoda nemažai vizų. Režimas galėtų būti žymiai paprastesnis, bet tai abipusė užduotis. To turi siekti ir Baltarusijos valdžia taip pat.

Šiemet esate pripažinęs, kad kalbėjotės su socialdemokratais dėl galimybės užimti užsienio reikalų ministro postą po rinkimų. Ar tokia galimybė vis dar yra jūsų akiratyje?

Dabar mes kalbame kitais klausimais. Vykstame į šalį atstovauti mūsų valstybės interesams. Šiame etape reikia galvoti apie tai, kaip  geriau atlikti šias pareigas, ir diskutuoti hipotetiniais kitais klausimais, matyt, kad neverta.

Ačiū už pokalbį.