Lituanistai: egzamino lengvinimas tautinėms mažumoms – neteisybė

Valdančiosios koalicijos tūpsnis prieš tautines mažumas dar palengvinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pribloškė lietuvių kalbos specialistus. Jų teigimu, numatyti egzamino palengvinimai neteisingi lietuvaičių atžvilgiu – šie turės daugiau prakaituoti, kad pasiektų tą patį rezultatą kaip kitakalbiai.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kokias nuolaidas lietuvių kalbos ir literatūros egzamine padarė tautinių mažumų moksleiviams. Dėl jų pirmadienį tarėsi valdančiosios koalicijos politinė taryba.

Numatyta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Be to, paliktos jau anksčiau įteisintos nuolaidos vertinant nelietuviškų mokyklų abiturientų darbus. Pagal jas leidžiama padaryti daugiau klaidų.

„Lietuvaičių požiūriu tai yra tikrai neteisinga, nelogiška. Tai yra klaida“, – tvirtino Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė.

Pagal naująją tvarką lenkai ir kitos tautinės mažumos rašys mažesnės apimties rašinius, bet galios tos vertinimo normos, kurios pritaikytos didesnės apimtiems rašiniams. Kitaip tariant, mažesnės apimties rašinyje lenkai galės padaryti tiek pat klaidų, kiek pagal pradinį sumanymą leista 100 žodžių ilgesniame rašinyje.

Pasak N. Bartašiūnienės, lietuviai jau buvo susitaikę, kad kitakalbiams per egzaminą leidžiama padaryti daugiau stiliaus ir kalbos taisyklingumo klaidų. „Nesąžiningumas, buvęs lietuvaičių požiūriu, dabar tik padidėjo. Aišku, po bandomojo egzamino kitataučiai turėjo būti labai nepatenkinti – 80 proc. kitakalbių nepasiekia teigiamų rezultatų. Bet kai mus pastato į vieną gretą, o jiems duoda tiek nuolaidų, nesąžininga lietuvaičių atžvilgiu. Jie turės daugiau prakaituoti, kad pasiektų tą patį rezultatą kaip kitakalbiai“, – sako mokytoja ekspertė.

Lituanistės teigimu, tai ypač pasijus kovojant dėl geresnių egzamino pažymių. „Kam tada vaidinti, kad čia bendras egzaminas. Pavadinkime, kad čia du egzaminai ir jų nesulyginkime, nes stojimo metu jie bus vienodos vertės. Tai yra nesąmonė“, – piktinasi N. Bartašiūnienė.

Mokytoja ekspertė: tai dar didesnė atskirtis

Panašios nuomonės laikosi Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė. Ji stebisi, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį moksleiviai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių.

„Mes mokiniams galėsime pateikti tik tris ar keturias temas, kurioms tiktų septyni autoriai. Labai sunku lietuvių literatūroje surasti temą, kuriai tiktų septyni autoriai“, – aiškina A. Šventickienė.

A. Šventickienė atkreipia dėmesį, kad tautinių mažumų vaikai mokėsi mažiau lietuvių kalbos nei gimtakalbiai, o jų egzaminai suvienodinami nuo 11 klasės. „Vertinimo normose jų klaidų skaičius jau paskaičiuotas pagal jų darbus, bandomąjį tyrimą, jiems ir taip leista padaryti daugiau raštingumo klaidų nei gimtakalbiams. Žodžių skaičius egzamine sumažintas, tačiau klaidos neperskaičiuojamos. Gaila truputėlį, tai dar didesnė atskirtis“, – teigė A. Šventickienė.

Bandomasis egzaminas parodė, kad daugiau nei 80 proc. tautinių mažumų moksleivių parašo reikiamos apimties tekstus. Todėl, mano A. Šventickienė, rašinio žodžių skaičiaus mažinti nereikėjo. Pasak A. Šventickienės, tautinių mažumų moksleiviai padaro daug klaidų, bet jiems padaryta nuolaidų. Mokytojos ekspertės manymu, egzamino tvarka keičiama vėlokai.

Apie tai, kad egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti daromas lietuvių moksleivių sąskaita, pirmadienį perspėjo buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

Šįmet visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – laikys naujos koncepcijos lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Egzamine reikės rašyti samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Pagal 2011 m. pavasarį Seimo priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymo pataisas, numatyta nuo 2013 m. suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Aš vis galvoju, ar Lietuva taps paspirtuko šalimi, ar .....

taip

taip portretas
Manau turi buti vienodai ,o kam nepatinka ,juk sienos atviros ,gali baigti mokslus ,nors ir portugaliskai ,kur nors kitur.O ta tema kazkam labai reikalinga...

...

... portretas
Lengvinimas tautinems mazumoms laikyti lietuviu kalbos egzamina,tai didele skriauda ju paciu vaikams.Juk jiems reiks dirbti ,mokytis ir gyventi Lietuvoj.Nesuprantu sito pataikavimo.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Panevėžys savaitei tapo karo zona
    Panevėžys savaitei tapo karo zona

    Šią savaitę Panevėžyje vyksta Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pratybos „Karaliaus kirtis“. Bataliono kariai kartu su kitomis kariuomenės pajėgomis, policijos pareigūnais, ugniagesiais, savivaldos atstovais mokosi koordinuoti veik...

    1
  • Vilnius švenčia tautinių bendrijų dieną
    Vilnius švenčia tautinių bendrijų dieną

    Draugiškas ir atviras visiems Vilnius ketvirtą kartą iškilmingai mini Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Daugiataučio miesto meras Remigijus Šimašius su keliomis dešimtimis skirtingų tautinių bendrijų, gausiai susirin...

  • Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių
    Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių

    Vieno Biržų daugiabučio vandenyje rasta legionelių, pirmadienį pranešė TV3 žinios. ...

    1
  • Ką daryti, kad pagalba šeimai taptų efektyvesnė?
    Ką daryti, kad pagalba šeimai taptų efektyvesnė?

    Veiksmingų būdų padėti su įvairiomis problemomis susiduriančioms šeimoms ir jose augantiems vaikams ieškota konferencijoje "Tarpinstitucinis bendradarbiavimas darnios šeimos link". ...

  • NATO naikintuvai keturis kartus lydėjo rusų orlaivius
    NATO naikintuvai keturis kartus lydėjo rusų orlaivius

    NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija....

  • Prieš Priekulės kleboną – protestai
    Prieš Priekulės kleboną – protestai

    Priekulės miestelyje – neregėtas ūžesys. Liuteronų bažnyčios tikintieji neįleido parapijos klebono į maldos namus ir pareikalavo kito kunigo savo bendruomenei. ...

  • Žmonės stojo piestu prieš šventes be alaus
    Žmonės stojo piestu prieš šventes be alaus

    Laisvos šventės laisvoje Klaipėdoje. Tokiu šūkiu gyventojai raginami pasirašyti peticiją prieš draudimą prekiauti svaigiaisiais gėrimais renginių metu. Tikimasi, kad valdantieji atsižvelgs į žmonių norus. ...

  • Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija
    Saugia laivyba rūpinsis kelininkų inspekcija

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus Klaipėdą pasiekė žinia, kad ateityje nebeliks Lietuvos saugios laivybos administracijos. ...

    9
  • Pajūrį saugos pušų šakos
    Pajūrį saugos pušų šakos

    Per artimiausius metus pajūryje tūkstančiai kvadratinių metrų kopagūbrio bus nuklota šakomis, žabtvorėmis, atnaujinti didesni kiekiai lentinių ir molio-žvyro takų, laiptų. ...

    3
  • Kalbos komisija siūlo originalias pavardes rašyti pagrindiniame paso puslapyje
    Kalbos komisija siūlo originalias pavardes rašyti pagrindiniame paso puslapyje

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nevertino Seime svarstomų įstatymo pataisų nuostatų, be kita ko, atveriančių kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Anot komis...

    4
Daugiau straipsnių