Lituanistai: egzamino lengvinimas tautinėms mažumoms – neteisybė

Valdančiosios koalicijos tūpsnis prieš tautines mažumas dar palengvinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pribloškė lietuvių kalbos specialistus. Jų teigimu, numatyti egzamino palengvinimai neteisingi lietuvaičių atžvilgiu – šie turės daugiau prakaituoti, kad pasiektų tą patį rezultatą kaip kitakalbiai.

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kokias nuolaidas lietuvių kalbos ir literatūros egzamine padarė tautinių mažumų moksleiviams. Dėl jų pirmadienį tarėsi valdančiosios koalicijos politinė taryba.

Numatyta, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį abiturientai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių. Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius valstybinio egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Be to, paliktos jau anksčiau įteisintos nuolaidos vertinant nelietuviškų mokyklų abiturientų darbus. Pagal jas leidžiama padaryti daugiau klaidų.

„Lietuvaičių požiūriu tai yra tikrai neteisinga, nelogiška. Tai yra klaida“, – tvirtino Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė.

Pagal naująją tvarką lenkai ir kitos tautinės mažumos rašys mažesnės apimties rašinius, bet galios tos vertinimo normos, kurios pritaikytos didesnės apimtiems rašiniams. Kitaip tariant, mažesnės apimties rašinyje lenkai galės padaryti tiek pat klaidų, kiek pagal pradinį sumanymą leista 100 žodžių ilgesniame rašinyje.

Pasak N. Bartašiūnienės, lietuviai jau buvo susitaikę, kad kitakalbiams per egzaminą leidžiama padaryti daugiau stiliaus ir kalbos taisyklingumo klaidų. „Nesąžiningumas, buvęs lietuvaičių požiūriu, dabar tik padidėjo. Aišku, po bandomojo egzamino kitataučiai turėjo būti labai nepatenkinti – 80 proc. kitakalbių nepasiekia teigiamų rezultatų. Bet kai mus pastato į vieną gretą, o jiems duoda tiek nuolaidų, nesąžininga lietuvaičių atžvilgiu. Jie turės daugiau prakaituoti, kad pasiektų tą patį rezultatą kaip kitakalbiai“, – sako mokytoja ekspertė.

Lituanistės teigimu, tai ypač pasijus kovojant dėl geresnių egzamino pažymių. „Kam tada vaidinti, kad čia bendras egzaminas. Pavadinkime, kad čia du egzaminai ir jų nesulyginkime, nes stojimo metu jie bus vienodos vertės. Tai yra nesąmonė“, – piktinasi N. Bartašiūnienė.

Mokytoja ekspertė: tai dar didesnė atskirtis

Panašios nuomonės laikosi Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė. Ji stebisi, kad rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį moksleiviai galės rinktis nebe iš trijų, o iš septynių nurodytų autorių.

„Mes mokiniams galėsime pateikti tik tris ar keturias temas, kurioms tiktų septyni autoriai. Labai sunku lietuvių literatūroje surasti temą, kuriai tiktų septyni autoriai“, – aiškina A. Šventickienė.

A. Šventickienė atkreipia dėmesį, kad tautinių mažumų vaikai mokėsi mažiau lietuvių kalbos nei gimtakalbiai, o jų egzaminai suvienodinami nuo 11 klasės. „Vertinimo normose jų klaidų skaičius jau paskaičiuotas pagal jų darbus, bandomąjį tyrimą, jiems ir taip leista padaryti daugiau raštingumo klaidų nei gimtakalbiams. Žodžių skaičius egzamine sumažintas, tačiau klaidos neperskaičiuojamos. Gaila truputėlį, tai dar didesnė atskirtis“, – teigė A. Šventickienė.

Bandomasis egzaminas parodė, kad daugiau nei 80 proc. tautinių mažumų moksleivių parašo reikiamos apimties tekstus. Todėl, mano A. Šventickienė, rašinio žodžių skaičiaus mažinti nereikėjo. Pasak A. Šventickienės, tautinių mažumų moksleiviai padaro daug klaidų, bet jiems padaryta nuolaidų. Mokytojos ekspertės manymu, egzamino tvarka keičiama vėlokai.

Apie tai, kad egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti daromas lietuvių moksleivių sąskaita, pirmadienį perspėjo buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

Šįmet visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – laikys naujos koncepcijos lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Egzamine reikės rašyti samprotavimo arba literatūrinį rašinį. Pagal 2011 m. pavasarį Seimo priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymo pataisas, numatyta nuo 2013 m. suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis, tačiau nustatytas pereinamasis laikotarpis egzaminų vertinimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Aš vis galvoju, ar Lietuva taps paspirtuko šalimi, ar .....

taip

taip portretas
Manau turi buti vienodai ,o kam nepatinka ,juk sienos atviros ,gali baigti mokslus ,nors ir portugaliskai ,kur nors kitur.O ta tema kazkam labai reikalinga...

...

... portretas
Lengvinimas tautinems mazumoms laikyti lietuviu kalbos egzamina,tai didele skriauda ju paciu vaikams.Juk jiems reiks dirbti ,mokytis ir gyventi Lietuvoj.Nesuprantu sito pataikavimo.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių