Ligonių kasa: gydymo įstaigos ne visada teikia teisingą informaciją apie diagnozes

Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia, jog dalis gydymo įstaigų nurodo gydžiusios sunkesnes ligas nei diagnozuota iš tiesų, kas lemia nepagrįstai išaugusią gydymo kainą. 

VLK informuoja pastaruoju metu aktyviai kontroliuojanti gydymo įstaigų teikiamą informaciją apie pacientų gydymą, nuo kurios priklauso žmonėms suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Pasak VLK, patikrinus 59 gydymo įstaigas, nustatyta, kad gydymo įstaigų teikiama informacija - ne visada teisinga.

"Gydymo įstaigos, pateikdamos ataskaitas apie žmonėms suteiktas gydymo paslaugas, privalo į informacinę sistemą suvesti tikslius duomenis apie ligoniams nustatytas diagnozes. Tai padaryti įstaigos turi nurodydamos specialius kodus, kuriais žymimos ligos, negalavimai, traumos ir kitos diagnozės. Mūsų atlikti patikrinimai parodė, kad gydymo įstaigų pateiktoje informacijoje yra nemažai netikslumų bei klaidų", – pranešime spaudai teigė VLK direktorius Algis Sasnauskas.

Patikrinimai atlikti pereinamuoju modernios sistemos diegimo laikotarpiu. Pagal naująją sistemą artimiausiu metu bus atsiskaitoma su gydymo įstaigomis už pacientams suteiktas paslaugas.  

"Apibendrinus vykusių patikrinimų rezultatus, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje gydoma labai daug sunkiomis ligomis sergančių ligonių – šalies vidurkis sudaro net 18 procentų. Kitose šalyse, taikančiose tokią pat ligų klasifikaciją (Australijoje, Airijoje) sudėtingiausi gydymo atvejai ir pavojingos gyvybei komplikacijos sudaro vos 6–8 procentus. Pažymėtina, kad daugiausia tokių atvejų užfiksuota rajonų ligoninėse, nors jie turėtų būti gydomi didžiųjų miestų gydymo įstaigose", - nurodo VLK.

Anot A.Sasnausko, išradingumo koduojant diagnozes nestinga.

"Nurodydamos sudėtingas diagnozes, kurių gydymas kainuoja brangiau, įstaigos gali gauti daugiau lėšų, nei iš tikrųjų priklausytų. Pasitaiko, kad žmogus gydytas nuo galūnių paralyžiaus, nors serga radikulitu. Na, o jaunuoliai, kuriems nebuvo diagnozuotos sudėtingos ligos, nustebtų sužinoję, kad jie buvo gydyti neva dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo. Koduojant populiaru nurodyti ir šoko diagnozę", – teigė A.Sasnauskas.

Pasitaiko ir juokingų klaidų. Pavyzdžiui, pacientas atvyko dėl galvos traumos, o jam gydyta koja. Devynerių metų berniukui diagnozuotas dirbtinis apvaisinimas, 14 metų paaugliui – naujagimio stebėjimas dėl sudėtingos būklės, 18 metų jaunuoliui – fobijos (baimės), tačiau atlikta smegenų operacija. Kitam pacientui diagnozuotas kojų paviršinių venų uždegimas, tačiau operuoti širdies vožtuvai. Nustatyta peties liga, o nurodyta, jog gydytas kelio sąnarys.

VLK direktorius pabrėžia, kad, pasibaigus minėtam pereinamajam laikotarpiui, kai už gydymo paslaugas bus atsiskaitoma pagal naujai diegiamą sistemą, nebus toleruojamas klaidingų duomenų pateikimas ir jų klastojimas - žadama taikyti teisinio poveikio priemones.