Lietuvos visuomenės pilietinė galia pastaruoju metu nebeauga

Lietuvos visuomenės pilietinė galia per pastaruosius porą metų nustojo augusi, skelbia tyrimą atlikęs Pilietinės visuomenės institutas.

Po dvejų metų pertraukos atlikęs Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2012 metais tyrimą institutas skelbia, kad pilietinės galios indekso vidutinė reikšmė - 35 punktai iš 100 galimų. 2010 metais ši reikšmė buvo 35,5 punkto.

„Kalbant apie pilietinį aktyvumą, kažkokių ypatingų pokyčių neįvyko ir ta dalis, kurią sudaro pilietinis aktyvumas, iš esmės nepakito. Tačiau yra pokyčių tam tikrose veiklose“, - kalbėjo vienas tyrimo rengėjų dr. Mindaugas Degutis. Jo teigimu, tai susiję su atsiradusia tam tikrų iniciatyvų paklausa: pavyzdžiui, gamtos tvarkymo akcijų, kuriose dalyvavusių asmenų atsirado daugiau.

„Kalbant apie potencialų pilietinį aktyvumą, įvyko šioks toks prioritetų persiskirstymas: padidėjo tų, kurie imtųsi organizuoti, jeigu atsirastų ekonominė problema, tačiau tų, kurie prisidėtų sumažėjo. Tačiau ypatingo pokyčio, kuris būtų esminis, nematome“, - teigė M.Degutis.

Tyrime atskirai atliktas moksleivių pilietinės galios tyrimas.

„Moksleiviai visose veiklose dalyvauja aktyviau nei visa visuomenė ir tie skirtumai nemaži“, - pastebėjo Ieva Petronytė. Jų pilietinės galios indeksas yra 47,6. Tyrimas taip pat rodo, kad pilietinės galios indeksas tarp moksleivių stiprėja didėjant jų amžiui. Geriau nei visa visuomenė moksleiviai vertina ir savo asmeninę pilietinę įtaką.

„Didžiausia dilema yra tai, kad moksleiviams išėjus iš mokyklų, jų pilietinis aktyvumas smunka žemiau nei vidurkis. Tai gali būti gyvenimo ciklo aspektas, bet taip pat gali reikšti, kad nepaisant didelio įsitraukimo mokykloje, vertybės taip ir nesusiformuoja“, - pastebėjo sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.

„Šio tyrimo rezultatas mūsų neturėtų guosti. Tendencijos gana prastos, nėra augimo, kuris buvo rodomas anksčiau, nepaisant to, kad tyrimas buvo daromas Seimo rinkimų metu. Net ir tokiomis aplinkybėmis nuo politikos šalinosi ir jaunimas, visuomenės aktyvumas nė kiek nepadidėjo. Išvados būtų tokios, kad jei mes norime kaip politinė bendrija toliau save stiprintų, turime iš tiesų ieškoti sprendimo, kaip tai padaryti“, - kalbėjo Darius Kuolys. Jo teigimu, be sąmoningo rūpinimasi viešąja erdve, tos tendencijos veiks vis stipriau.

2012 metų Pilietinės galios tyrimas buvo atliktas kaip pilietinio ugdymo projekto „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ dalis, Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų ir moksleivių apklausas atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų dr. Ainės Ramonaitės, dr. Rūtos Žiliukaitės ir dr. M.Degučio parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas tiria nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau penktąjį kartą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jk

jk portretas
Kur ji augs jei piliečiams net per valstybinę šventę uždrausta su vėliavom žygiuoti centrine gatve.Tampa panašu į sovietmetį,užtat homius saugo visa LT policija so arkliais ,motorkėm ,sraigtasparniais.Net ir batus ta proga mentams išduoda.

To jk

To jk portretas
Taigi patys norit to sovietmečio, pasiilgot ir valdžią sovietinę išsirinkot, kame problemos?

simas

simas portretas
ši visuomenė seniai "mirusi"
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių