Lietuvos visuomenė sensta

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro pagyvenę žmonės.  Šių metų pradžioje kas penktas Lietuvos gyventojas buvo senesnis nei 60 metų.

Prognozuojama, kad 2060 metais  daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Beveik tris kartus padidės senyvo amžiaus (80 metų ir vyresnių) gyventojų skaičius.

Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje vienam pagyvenusiam asmeniui teks vienas darbingo amžiaus asmuo, šiuo metu – 3.

Pagyvenę žmonės Lietuvoje sudaro apie penktadalį (19 proc.) miesto ir ketvirtadalį (23 proc.) kaimo gyventojų. Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Pačios „seniausios“ yra Ignalinos, Anykščių, Alytaus, Lazdijų, Zarasų, Varėnos ir Molėtų rajonų savivaldybės, kuriose 60 metų ir vyresni gyventojai sudaro 27–30 procentų.

Gyvenimo lygis

Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2007 m. pagyvenusių žmonių namų ūkių mėnesinės disponuojamosios pajamos buvo 789 litai (šalies vidurkis – 859 litai) vienam asmeniui, arba 21 procentu daugiau nei 2006 m.

Pensijos ir pašalpos, sudarė 69 procentus šių žmonių pajamų. Pagrindinis pajamų šaltinis pagyvenusių žmonių namų ūkiuose buvo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis 2008 m. pradžioje buvo vidutiniškai 735 litai per mėnesį (226 litais daugiau nei 2007 m.).

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22 procentai 65 metų ar vyresnių asmenų. Jeigu šio amžiaus asmenys nebūtų gavę jokių kitų socialinių išmokų, išskyrus senatvės ir našlystės pensiją, žemiau skurdo rizikos ribos būtų gyvenę 25,8 procento pagyvenusių žmonių. 

Pagyvenusių žmonių namų ūkių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2007 m. buvo 666 litai per mėnesį ir, palyginti su 2006 m., padidėjo 13 procentų. Beveik pusę (43 proc.) visų vartojimo išlaidų pagyvenusių žmonių namų ūkiai skyrė maistui.

Užimtumas

Praėjusių metų pabaigoje dirbo 91 tūkst., arba 13 procentų, 60 metų ir vyresnių gyventojų. Dirbo kas penktas šio amžiaus vyras ir kas vienuolikta moteris. Daugiausia (52 tūkst.) 60 metų ir vyresnių gyventojų dirbo paslaugų srityje. Dar 24 tūkst. šio amžiaus gyventojų dirbo pramonėje ir statyboje, 15 tūkst. – žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.

Sveikata ir socialinės paslaugos

Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 248 tūkst. 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras senyvo amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (40 proc.), navikai (11 proc.), kvėpavimo sistemos ligos (8 proc.).


Šiame straipsnyje: senatvė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių